Po susitikimo premjerė dar griežtesnė – pareiškė, kad pasitikėjimas sušlubavęs, iš ministerijos atėmė vieną kuruojamą sritį – gynybos pramonę ir iškėlė papildomų klausimų. Į juos D. Šakalienė turi atsakyti per šią savaitę.
Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Ministrė sako jau svarstanti apie atsistatydinimą, nors nesupranta, ką blogo padarė. O kol I. Ruginienė tvarkosi su D. Šakaliene, prezidentui teko atsikirsti Remigijui Žermaitaičiui, kuris jau siūlo gynybai skirti mažiau nei suplanuota dabar.
„Labai nemaloni situacija, į kurią pakliuvome, kalbant ir apie biudžetą, bet turbūt ne paslaptis, kad tai buvo paskutinis lašas pilnoje taurėje“, – sakė I. Ruginienė.
Pokalbis su ministre nepatiko
Pasitikėjimo D. Šakalienė nesugebėjo premjerei įpūsti net ir per valandą trukusį pokalbį akis į akį. Ant kilimo D. Šakalienė buvo iškviesta, kai paaiškėjo, kad Krašto apsaugos ministerijoje buvo pakviesti visuomenininkai ir D. Šakalienės viceministrė jiems kalbėjo apie nepakankamą gynybos biudžetą.
„Vertinu lygiai taip pat, kaip partijos pirmininkas ir galbūt dar griežčiau, vertinu, kaip sabotažą“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime teigė premjerė.
Tiek premjerė, tiek ir socdemų lyderis šį veiksmą traktuoja kaip D. Šakalienės norą vadinamųjų „influencerių“ rankomis paspausti I. Ruginienę.
Man labai gaila, kad mes, dėję dideles pastangas stiprinti gynybai, gavom tokį informacinį karą tarpusavyje.
„Buvo šioks toks informacinis spaudimas, matyt, ir premjerei, ir finansų ministrui, tai keistas žanras, juolab keistas, kai pasakoma, kad apie tokius ministerijoje vykusius pratimus nebuvo ministrei žinoma, tai...“, – situaciją pakomentavo Socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Praėjusią savaitę premjerė negalėjo atsakyti, ar pasitiki D. Šakaliene. Negalėjo atsakyti ir po savaitgalio.
„Dabar pasitikėjimas tikrai yra sušlubavęs. Tai man nėra labai aišku, kaip tokioje atmosferoje galima dirbti“, – sakė I. Ruginienė.
Neteko kuruojamos srities
I. Ruginienė sako, kad D. Šakalienei uždavė papildomus klausimus, į kuriuos laukia atsakymų. Nors konkrečiai nedetalizavo, kas jai kelia įtarimų, bet vieną iškalbingą sprendimą ji jau priėmė.
„Priėmiau sprendimą, kad gynybos pramonės failą perduodu kuruoti į lyderiaujančias pozicijas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Finansų ministerijai. Tai nuo šiol šitos abi ministerijos kuruos šitą failą“, – sakė I. Ruginienė.
Tuo tarpu D. Ruginenė savo kaltės neįžvelgia.
„Niekas nieko konkretaus negali pasakyti, tai ką aš blogai padariau savo darbe, ar kur nors mano kompetencijos pavedė, Krašto apsaugos ministeriją, ar krašto apsaugos sistemą, tik yra įvairūs įtarimai. Gal ką nors padarė ne taip, gal pažeidė kokias nors procedūras, gal kas nors yra neskaidru, gal yra įtampos komandoje ir taip toliau“, – tikino D. Šakalienė.
D. Šakalienė svarsto, kad neįtiko premjerei ir partijos lyderiui dėl savo noro kietai ginti gynybos biudžetą, kuris dabar ir yra planuojamas.
„Tai čia turbūt ir yra esminis klausimas, ar yra įmanoma dirbti tokioje atmosferoje. Aš tą klausimą sau užduodu jau kurį laiką, ir vienintelė priežastis, kodėl aš esu vis dar šitoje pozicijoje, tai yra, siekiant užtikrinti tą maksimaliai kietą gynimą gynybos“, – sakė Krašto apsaugos ministrė.
D. Šakalienė sako, kad dėl atsistatydinimo ji dar turi pasitarti su savo komanda. Žibalo į ugnį įpylė ir su D. Šakaliene dirbusi, bet iš viceministrės pareigų atsistatydinusi Orijana Mašalė. Ji tiesiai šviesiai parašė, kad ministerijai reikia perkrovimo, o ten dirbantys žmonės nusipelnė lyderystės be melo ir manipuliacijų.
„Premjerė man, iš tikrųjų, uždavė daug klausimų, aš jai į juos atsakiau – jeigu jos atsakymai netenkina, tai jos teisė“, – rėžė D. Šakalienė.
„Iš esmės tik dienų klausimas, kada Šakalienė atsistatydins ir reikės ieškoti naujo Krašto apsaugos ministro“, – neabejoja I. Ruginienė.
Ar turi premjerė kuo pakeisti Dovilę Šakalienę?
„Kol kas apie tai nekalbėkime, bet kai reikės priimti sprendimą, aš tikrai jį priimsiu“, – sakė I.Ruginienė.
Prezidentas kritikavo R. Žemaitaičio pasisakymus dėl divizijos kūrimo
I. Ruginienei ramybės neduoda ne tik D. Šakalienė, bet ir R. Žemaitaitis. Praėjusią savaitę jis kalbėjo, kad reikėtų atleisti kariuomenės vadą.
„Ūkiškai aš galėčiau taip pasakyti, jeigu aš būčiau šiandien šalies prezidentas, arba premjeras, tai tikrai antpečius aš jam nuimčiau“, – sakė „Nemuno aušros“ pirmininkas.
Taip pat pareiškė, kad gynybai nereikia skirti daugiau nei 5 procentų BVP, o ir divizijos kūrimą reikėtų atidėti.
„Jūs gal „biškį“ jau nustokite sapnuoti apie savo diviziją. Šiandien gal su brigada pirma susitvarkykime. Nes, kai aš jau girdžiu apie diviziją, tai man jau silpna darosi“, – teigė R. Žemaitaitis.
G. Nausėda sako, kad divizijos kūrimo planų atidėti negalima.
„Aš manau, kad tokios kalbos, tokie pareiškimai yra visiškai neatsakingi. Jie visiškai ignoruoja šiandienos realybę, kuri yra pakankamai rūsti ir kelianti daug iššūkių. Jeigu ponas Žemaitaitis ketina Lietuvą apginti savo liežuviu, arba feisbuko postais, tai turbūt tokios viltys nedaug ko vertos“, – tvirtino G. Nausėda.
„Šiai dienai kol kas VGT sprendimas aiškiai išsakytas, kad turime iki 30 metų turėti diviziją, turime turėti Vokietijos brigadą, turime prieiti prie visuotinio šaukimo, turime prie visuotinės gynybos“, – mano Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Kol kas suplanuotas kitų metų gynybos biudžetas yra 4 milijardai 800 milijonų eurų, tačiau iš jų apie 700 milijonų eurų gali atitekti ne kariuomenei tiesiogiai, o dvigubos paskirties projektams.
Nors kariškiai paskaičiavę, kad iškeltoms užduotims įvykdyti, kitais metais jiems reikia 4 milijardų 900 milijonų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
TV3 Žinias žiūrėkite čia: