Prie parduotuvių įėjimų – keiksmai, nesusipratimai ir net ašaros: kai kurie nežino apie galimybių pasą

Prie parduotuvių įėjimų – keiksmai, nesusipratimai ir net ašaros. Nuo rugsėjo 13 d. didžiųjų prekybos centrų durys neturintiems galimybių paso – užsidarė. Prekybininkai sako, kad daugiausia problemų kyla su senjorais – kai kurie jų net nežino, kas yra galimybių pasas, o kai kurie išsigandę, kad nebegalės nusipirkti graudinosi net iki ašarų.

Naują tvarką keikia skiepų priešininkai – kaltina valdžią žmonių segregacija:

„Vienas ir antras. Ten pas jus parašyta, kad reikalingas vakcinacijos išrašas kaip dokumentas. Prašau, vienas ir dar vienas. Viskas yra. Kodėl jūs manęs neleidžiate?“ 

„Pas mane yra galimybių pasas. Pasiimkit popierinį dokumentą. Pasiimkit popierinį dokumentą ir viskas. Be nervų.“

Nauja tvarka ir pirmieji incidentai prie parduotuvių durų.

„Gerai, prašau, parodysiu asmens dokumentą. Kai televizija yra, tai tada kitaip šnekate. Va šitą rodžiau. Tai yra lygiai tas pats.“

Jau nuo šiandienos į didesnius nei 1500 kvadratinių metrų prekybos centrus patekti galima tik su galimybių pasu:

„Galimybių pasą turi ir eini laisvai. Taip kad tegul skiepijasi visi ir nesiožiuoja. Būkime visi sveiki.“

Ir nors prekybos centrų atstovai sako, kad tam yra pasiruošę, nepatenkintų klientų – netrūksta.

„Aš jums dar kartą kartoju – yra popierinis variantas ir yra telefoninis. Jeigu tokio neturit… Palaukit, tuoj vadovą pakviesiu.“

Apsipirkti ateina ir neva pirmą kartą apie galimybių pasą girdintys žmonės: „O kur man tą pasą išsiimti? O kur man jį dabar? Kur man eiti? Aš neturiu interneto. Tai ką? Neleisit? “ 

O į parduotuvę neįleidžiama senolė net ima graudintis. Ji pasiskiepijusi, tačiau to įrodymas – ne galimybių pasas, o apie skiepus patvirtinantys lapeliai: „Man 83-eji metai. Su vyru duonos ir pieno nusipirkti reikia.“

Tiesa, į parduotuves patekti galima ne tik su galimybių pasu, bet ir su europiniu sertifikatu, iš e.sveikatos paimtu vakcinacijos išrašu, dokumentu, įrodančiu, kad persirgta COVID-19 liga, ar neigiamo testo rezultatu. Kiti bando ir tokį variantą.

„Pateikęs teisingus dokumentus, pirkėjas patenka į parduotuvę. Tuo atveju, jeigu dokumentai nėra teisingi, deja, paprašysim juos gauti ir sugrįžti į mūsų parduotuvę pasiruošus“, – sako „RIMI“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.

„Žmonės yra nepatenkinti. Jie ateina, jie skuba, jie nori apsipirkti ir staiga išgirsta, kad bus neįleisti. Tai, kas ant liežuvio, tą ir pasako“, – teigia „Maxima“ atstovė Rima Aukštuolytė.

Tačiau dalis prekybos centrų darbuotojų juokams nenusiteikę: „Oi, Dieve, mes jau išprotėsim tuoj. Nuo pat ryto. Čia mus – nežinau – kaip šuniukus siunčia į visas puses. Labai sunku, labai sunku.“

REKLAMA

Prekybos centrų atstovai vardija, su kuriais pirkėjais kyla daugiausia problemų.

„Pirmiausia, su senyvo amžiaus žmonėmis. Na, o kita dalis buvo taromatų klientai, kurie pridavę butelius nori išsikeisti čekius ir be galimybių paso negali to padaryti“, – kalba „IKI“ atstovė Vaida Budrienė.

Ir užtikrina, kad bandantiems į prekybos centrą prasmukti su padirbtais dokumentais bus bėdų.

„Tokiais atvejais pirkėjo asmens tapatybės dokumentus. Jei pirkėjas atsisako pateikti asmens tapatybės dokumentą, mes tokių pirkėjų neįleidžiame. Bet jeigu pasitvirtina, kad galimybių pasas yra suklastotas, visais atvejais kviesime policijos pareigūnus“, – aiškina „RIMI“ apsaugos vadovas Gintaras Alekna.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė galimybių paso reikalavimą didžiuosiuose prekybos centruose vadina pertekline priemone. 

„Tikrai į šitą priemonę mes žiūrime kaip į vakcinavimo skatinimo priemonę“, – teigia ji.

O ką galvoja gyventojai?

„Taip, žinau net iš asmeninio rato, kad jau šiandien eina žmonės vakcinuotis išsigandę, kad negalės kažkur pakliūti.“

„Pas žmogų turi būti savo pasirinkimas, o ne tai, kad liepė ir paklusk. Dabar dalinsim – vienu autobusu juodukai važiuos, po to balti ir taip toliau, skaityti reikia Konstituciją. Mano nuomonė.“

R. Vainienė pabrėžia ir tai, kad tokią praktiką taiko vos viena Europos šalis – Kipras. 

„Mano nuomone, prekyba gali dirbti su skirtingais ribojimais, srauto reguliavimais, ventiliacija, dezinfekcija ir taip toliau net ir esant blogiausiai epidemiologinei situacijai. Tą įrodė parduotuvės, kurios veikė ir gruodžio mėnesį praėjusių metų, kuomet buvo ir didžiausias sergamumas, ir mirtingumas, ir nebuvo vakcinų“, – sako ji. 

Visgi galimybių paso neturintieji, gali traukti ne į didžiuosius prekybos centrus, o į mažesnes – iki 1500 kv. metrų ploto parduotuves.

„Vertinant lankytojų srautą, lyginant su reguliariu dienos srautu, pastebime, kad jau turime 20 procentų mažesnį lankytojų srautą. Taigi, tikėtina, kad dalis asmenų, neturinčių galimybių paso, pasirinks mažesnio formato parduotuves“, – aiškina Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė.

REKLAMA

Savo ruožtu mažieji prekybininkai trina rankomis.

„Džiaugiamės, kad galėsim priimti visus pirkėjus – ir su galimybių pasu, ir be galimybių paso. Tik prašome pirkėjų laikytis asmens higienos, dėvėti apsaugines kaukes, laikytis atstumų ir ateiti pas mus apsipirkti“, – kalba „KUBAS“ vadovė Jurgita Gurskytė-Jankauskienė.

Na, o didžiųjų prekybos centrų atstovai prašo žmonių apsišarvuoti kantrybe ir ragina nusiteikti, kad piko valandomis prie parduotuvių patikrų metu gali tekti palaukti eilėse.


Rašyti komentarą...
i
isigalejo diktatura,praktiskai
2021-09-13 23:59:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
okupacijos pasekmes nieko naujo
Atsakyti
-1

T
Tiesa
2021-09-14 00:00:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Diktaturos ,pasekmes nieko naujo ietuvos krachas
Atsakyti
-2

O
Orvelas
2021-09-14 10:00:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
"2021-ieji"
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (25)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų