Plačiau apie tai, kokį vaidmenį jaunos valstybės kūrimosi procese atliko premjerė K. Prunskienė, politines įtampas ir apie tai, kas privertė tuometinę premjerę aspiverkti, TV3 laidoje „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ diskutavo viską iš arti matę to meto politikai.
Pokalbyje dalyvavo Nepriklausomybės Akto signataras Arūnas Degutis ir tuometinis pirmosios Vyriausybės švietimo ir kultūros ministras Darius Kuolys.
1991-aisiais kainų kilimas tapo vienu pagrindinių įtampos šaltinių. Dėl ekonominės blokados, energijos brangimo ir pereinamojo laikotarpio į rinkos ekonomiką valstybė buvo priversta kelti kainas. Sovietų Sąjunga nutraukė subsidijas, todėl prekių ir paslaugų savikaina išaugo. Tai buvo neišvengiama ekonominė būtinybė, tačiau šį žingsnį Kremliaus propaganda išnaudojo politiniais tikslais – siekiant sukelti nepasitenkinimą ir parodyti, jog Lietuvos valdžia esą nekompetentinga bei nesugeba pasirūpinti savo piliečiais.
Svarbų vaidmenį šiame laikotarpyje atliko Kazimira Prunskienė – pirmoji atkurtos Lietuvos ministrė pirmininkė. 1990–1991 m. ji bandė stabilizuoti ekonomiką, derėtis su Maskva ir išvengti visiško tiekimo žlugimo.
Prunskienės konfliktas su Landsbergiu
Tuo metu netrūko konfliktų ne tik tarp Lietuvos ir Sovietų Sąjungos, tačiau ir tarp pačių jaunos valstybės politikų. Štai Vytautas Landsbergis apkaltino K. Prunskiene tyčia sukėlus kainas.
„Kai būna politinės kovos, daug kas yra daroma taip, kad vienaip ar kitaip paveiktų politinio oponento įtaką. Kai tokios įtampos yra, galėjo atrodyti daug kas. Kad pradėtų spausti kažkas, daryti spaudimą, tai aš labai abejoju. Įtikinėjimų gal buvo. (...) Nežinau, ar galėjo būti nurodymų daryti tą (kelti kainas – tv3.lt)“, – komentavo A. Degutis.
Kaip pasakoja D. Kuolys, įtemptu laikotarpiu neatlaikė valstybės vadovų nervai. K. Prunskienė, išvykusi į Vokietiją, prišnekėjo „visokių niekų“ apie V. Landsbergį, apkaltino jį fašizmu.
„Neišlaikė V. Landsbergio nervai – jis pradėjo kalbėti apie darbą Rusijai, kad K. Prunskienė ketino daryti kažkokį perversmą ir skrido pas Michailą Gorbačiovą. Skrido ji pas M. Gorbačiovą su V. Landsbergio žinia. Tai buvo paskutinė viltis sustabdyti visą agresiją. Ir grįžo K. Prunskienė apsiverkusi, kad nieko nepavyks mums padaryti“, – prisiminė D. Kuolys.
„Elgėsi labai garbingai“
Sausio 7 d. valdžia padidino maisto kainas. Kitą dieną 100 deputatų balsavo už kainų padidinimo atšaukimą.
„Mes, matydami įtampas, su Romualdu Ozolu ir kitais Vyriausybės nariais įkalbinėjom ją kuo greičiau atsistatydinti. Ta vieša įtampa tarp K. Prunskienės ir V. Landsbergio krizės atveju būtų buvusi dar blogesnė, matėm, kad tai būtų aklavietė. (...) Ir šiuo atveju Kazimira Prunskienė elgėsi labai garbingai“, – tikino pirmosios Vyriausybės švietimo ir kultūros ministras D. Kuolys.
K. Prunskienės atsistatydinimas 1991 m. sausio 8 d. parodė valdžios trapumą ir suteikė propagandai papildomų argumentų apie tariamą „valdžios krizę“ Lietuvoje. Vyriausybės sprendimai kelti kainas sukėlė visuomenės pasipiktinimą, kurį iš karto išnaudojo prosovietinės jėgos.
Bandymas sužlugdyti Lietuvą
Tą pačią dieną prie Aukščiausiosios Tarybos Vilniuje susirinko keli tūkstančiai žmonių. Dalis jų buvo atvežti iš pramonės įmonių, daugiausia – rusakalbiai darbininkai. Protestai buvo nukreipti ne tik prieš kainų didinimą, bet ir prieš pačią Lietuvos valdžią. Maskvos palaikomos jėgos tikėjosi, kad šie mitingai taps pretekstu „tvarkos atkūrimui“ ir sovietinės kontrolės sugrąžinimui.
„Kainų kėlimo atidėjimas nežinia, ar būtų ką nors pakeitęs. Nes scenarijus jau buvo mums paruoštas. Jeigu ne kainos, būtų buvę kas nors kito. Tai akivaizdu, kad sovietų imperija buvo nutarusi Lietuvos eksperimentą baigti“, – teigė D. Kuolys.
Sausio 8-osios protestai nebuvo vien ekonominės kilmės. Tai buvo dalis platesnės Sovietų Sąjungos strategijos – pasinaudoti vidaus krizėmis, menkinti K. Prunskienės Vyriausybę ir sukurti pretekstą intervencijai. Kainų augimas tapo politiniu ginklu, o Lietuva – mūšio lauku tarp demokratijos ir žlungančios imperijos.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
