REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pavasaris į Lietuvą, kad ir pamažu, bet ateina. Pasirodė pirmieji gandrai. Paukščiai šiais metais neskuba į gimtinę. Kovo 25-oji diena minima kaip gandrų diena. O šių ilgakojų matyti vos vienas kitas. Ir tie susiduria su iššūkiais. Varles tenka traukti prakapojus balų ledą.

Pavasaris į Lietuvą, kad ir pamažu, bet ateina. Pasirodė pirmieji gandrai. Paukščiai šiais metais neskuba į gimtinę. Kovo 25-oji diena minima kaip gandrų diena. O šių ilgakojų matyti vos vienas kitas. Ir tie susiduria su iššūkiais. Varles tenka traukti prakapojus balų ledą.

REKLAMA

Lazdijų rajono Krosnos miestelio gyventojai džiaugiasi – jų miestelyje pasirodė pirmas gandras.

„Prieš kelias dienas. Girininkas, gamtininkai sako, kad pirmiausia parskrenda stipriausi. Tai jis toks kai išsitiesia, tai tikrai didelis“, – sako Krosnos gyventoja Angelė.

Krosnoje gandralizdžių nemažai. Tačiau ir kiti miestelio gyventojai sako matę tik šį vieną gandrą.

„Pirmą kartą pamačiau. Dar dukrai nusijuokiau, kad negreitas būsiu. Nes pamačiau vaikščiojantį. Skrendantį. Jau čia geriau“, – pasakoja Krosnos gyventojas Romas.

REKLAMA
REKLAMA

Kovo 25-oji nuo seno žinoma kaip gandrų diena. Šių paukščių turėtų būti parskridusių daug daugiau nei dabar yra. Bet ir gamtininkai sako, kad ilgakojai neskuba šį pavasarį namo. Ir ne be reikalo: naktys šaltos, o šilti, anot sinoptikų, pradės tik nuo šių dienų, tad paukščiai nelabai turi kuo maitintis.

REKLAMA

„Maisto nedaug. Priešingai, nei žmonės įsitikinę, varlės sudaro nedidelę dalį. Pasliekauja taip pat, pavadinkime. Bet kai žemė sukaustyta gruodo, jie neturi pasirinkimo. Jie negali maitintis grūdais. Jiems reikia gyvo maisto“, – teigia gamtininkas Vaidas Karpavičius.

Ir Krosnos miestelio gyventojai pastebi, kad iš šiltų kraštų sugrįžęs gandras priverstas suktis, kaip išmano. Žmonės net gaili paukščio: esą kai parskrido, rytais vandens telkiniai dar buvo užsitraukę ledu. Gandrui tekdavo jį prasikapoti.

„Čia mūsų bala, tai snapu prasikirto. Baksėjo, baksėjo jis ten ir paskui išsitraukė varlę. Iš po ledo išsitraukė“, – kalbėjo Angelė.

REKLAMA
REKLAMA

Anot gamtininkų, parskridusių gandrų pastebima jau ir kituose Lietuvos regionuose. Tačiau paukščių dar tik vienetai. Pavasaris užsivėlino, tad ir sparnuočiai neskuba.

„Šiuo metu turėtų būti ir gandrų daugiau, ir pempių daugiau, ir vyturių daugiau. Ir žiedų turėtų būti daug daugiau. Nes pagal mūsų tradicijas, iki gandrinių turi būti parskridę visi gandrai. Niekaip nespės visi parskristi. Net ir norėdami“, – sako Krosnos gyventojas Vaidas Karpavičius.

Lietuviai myli gandrus. Štai ir pirmąjį pamatę Krosnos miestelio gyventojai sako, kad labai džiaugiasi sulaukę šio paukščio. Anot gamtininkų, kai atšils, ir kiti gandrai netruks grįžti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Na, smagu labai. Labai smagu būna. Jau tikras pavasaris ir taip tokie gražūs paukščiai“, – sako Angelė.

„Gandras – didelis paukštis. Jį pamatyti labai lengva, kai jų tiktai atsiras. O jų jau tikrai atsiras greitai, nes kita savaitė bus daug šiltesnė. Gandro sparnai didelis, jis greitas paukštis, per dieną nuskrenda toli. Ir jeigu tik pajus, kad jam pakankamai saugu grįžti dėl maisto, dėl temperatūros – jie labai greitai pasirodys“, – pasakoja V. Karpavičius.

Į Lietuvą iš šiltų kraštų kasdien grįžta vis daugiau sparnuočių. Vandens paukščiai jau beveik visi suskrido, dabar laukiama giesmininkų, o kai visai atšils – parskris ir vabzdžialesiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų