Žmogaus ir gamtos bendrystė sukuria nuostabius reginius – deja, mokslininkų tyrimai negailestingi. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos dėstytojų, kasmet tos darnos vis mažiau. Daugėja gyventojų ir atsinaujinančius gamtos išteklius – gėlą vandenį, derlingą dirvožemį, augaliją, gyvūniją, saulės ir vėjo energiją, kurių turi pakakti metams, žmonija išnaudoja kiek daugiau kaip per pusmetį. Ši data vis ankstėja, o likusį metų laiką žemės resursus naudoja skolon, mat jie nespėja taip greitai atsinaujinti
„Kiekvienam žmogui reikia ir valgyti, ir apsirengti, ir būsto, ir dar pramogų, kas veda į labai intensyvų energijos išteklių naudojimą, deja, mes negalime atsivežti išteklių iš kitų planetų, o turime naudotis savo žemės, kurie kiekvienais metais senka“, – sako Žemės ūkio akademijos dėstytojas Žydrūnas Preikša.
Padariniai, susiję su gamtos išteklių pereikvojimu, tampa vis sunkesni – nyksta biologinė įvairovė, didėja dirvožemio erozija, daugiau anglies dioksido kaupiasi atmosferoje, tai sukelia klimato pokyčius. Tiesa, pandemija pernai šiuos procesus kiek sulėtino, apribotas judėjimas leido Žemei lengviau atsikvėpti.
„Teigiamas poveikis, be abejo, kadangi buvo sustabdytas skraidymas lėktuvais, o jie, kaip žinome, yra labai didelė klimato kaitos problema, generuoja labai didelius kiekius CO2 emisijos, taip pat transportas šiek tiek sustojo“, – pasakoja Aplinkos ir ekologijos instituto direktorė Laima Česonienė.
Tačiau kita pandemijos pusė – kur kas baisesnė. Jei iki jos pasaulyje per metus buvo pagaminama beveik 400 milijonų tonų plastiko gaminių, o Europoje kasmet susidarydavo per 25 milijonus tonų šių atliekų – tai per pandemiją šie skaičiai šoktelėjo bent trečdaliu, ir atliekas dar papildė kenksmingos naudotos apsaugos priemonės, ypač vienkartinės kaukės.
„Jos gali sverti, 2.72 gramus, jei kiekvienas žmogus užsidėtų bent vieną kaukę per dieną, suaugęs žmogus, tam kuriam reikia, taigi Lietuvoje sunaudotumėm apie 2 milijonus kaukių ir tai sudarytų 5,5 tonas vienkartinių užterštų plastiko atliekų“, – teigia L. Česonienė.
Ir šių naujų taršos objektų toli žvalgytis nereikia – štai upeliu plaukia vienkartinės kaukės, jų primėtyta ir aplink. O kad plastikas suirtų, reikia kelių amžių. Kaip sako mokslininkai- tai keturios valandos apsaugos ir 400 metų bėdos.
Ir jei mūsų šalyje mėtosi pavienės tokios pavojingos atliekos, tai štai pasaulyje fiksuojamos ištisos plastiko upės ir kenksmingomis atliekomis padengti vandenynų plotai. Per pandemiją užsidarius maitinimo įstaigoms, išaugo ir išsineštinio maisto užsakymai, kurie neapsieina be vienkartinių plastikinių indų. Tad plastiko sunaudojimas dar padidėjo.
„Plastikas suyra iki mikroplastikų, nanoplastikų ir patekę į vandenyną patenka į maisto grandinę ir mes valgydami žuvis, suvalgome šituos mikroplastikus, jie kaupiasi. Kaip ir augalai, jie gali absorbuoti nanoplastikus ir mes irgi suvalgome“, – kalbėjo L. Česonienė.
Mažėja ir masiškai naikinami žalieji žemės plaučiai – miškai.
„Kiekvienais metais iškertama daugiau nei 10 milijonų hektarų miško žemėje ir tai paverčiama kitom naudmenom- tai daugiausia auginti žemės ūkio kultūrom“, – sako Ž. Preikša.
Gamtosaugininkams kelia didelį nerimą ir maisto švaistymas, kuriam pagaminti reikia daug darbo jėgos ir energijos išteklių.
„Duona, pasirodo, pagrindinis produktas, kuris išmetamas. Atsiminkime, kad duona išaugusi iš žemės, ir kad ją išauginti reikalingas didelis žmonių triūsas, didelis gamtiniai ištekliai, finansiniai resursai, vandens reikia visko“, – pasakoja žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė.
Europos Sąjunga yra patvirtinusi Žaliojo kurso strategiją, kuri apima įvairias sritis, skatina saugoti nykstančias rūšis, tausoti išteklius, mažinti neigiamą poveikį aplinkai darančią žmonių veiklą.
„Pirmiausia, pačio žmogaus gyvenimo būdas. Nuo mūsų pačių priklauso, kokioje aplinkoje mes gyvensime, niekas neateis ir nepadarys, geresnės ir gražesnės ateities“, – teigia žemės ūkio akademijos docentė Daiva Šileikienė.
Jungtinės Tautos 1971-aisiais Pasauline Žemės diena paskelbė būtent Pavasario lygiadienį – kai dienos ir nakties ilgumas yra vienodas visuose planetos kampeliuose.
