Mat kol kas mokyklos labiau rūpinasi savo reputacija nei bando viešinti esamas problemas. To paties – netylėti apie esamas problemas valdininkai prašo ir tėvų. O pastarieji sako, kad valdžia turi pradėti ne nuo kalbų, o nuo darbų, ir pirmiausia nesiekti narkotikų Lietuvoje dekriminalizavimo.
Greitosios medikai vasarį skubėjo gelbėti keturiolikmetės Panevėžio gimnazistės.... Skubios medikų pagalbos septintokei prireikė po kelių pamokų. Per pertrauką mokytoja pastebėjo susmukusią mergaitę, kurią prilaikė dvi mokinės.
Netrukus ėmė aiškėti, kad septintokė parūkė elektroninės cigaretės, kurioje galimai buvo žolė. O balandžio pradžioje skubios medikų pagalbos prireikė trylikamečiui alytiškiui.
Pasak šaltinių, susmukęs jis buvo rastas mokyklos tualete, ir veikiausiai paaugliui sveikata sutriko taip pat dėl to, kad buvo galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Tokios istorijos pasėjo paniką tarp šalies mokytojų ir vaikų tėvų.
Susizgribo ir valdžia. Tiesa, kol kas tik diskusijų lygyje. Vidaus reikalų ministrė susikvietusi dar trijų ministerijų atstoves bei policijos generalinio komisaro pavaduotoją, puolė ieškoti išeičių. Ir vieną pirmųjų – raginti mokyklas nenuslėpti esamų problemų.
„Labai svarbu, kad nebūtų bijoma, o diskusijose išryškėjo, kad labai pačios mokyklos nesuinteresuotos, nes turi baimę, tai reputaciniai dalykai. Pirmas dalykas, ką mes turime pasiekti, nebijoti pasakyti, kad yra problema, ir ieškoti sprendimų“, – teigė ministrė Agnė Bilotaitė.
Dažniau mokyklose pedagogams teks testuoti paviršius, mat paviršiaus testas turi parodyti, koks narkotikų vartojimo paplitimas konkrečioje įstaigoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė pridūrė esą svarbus bus bendradarbiavimas tarp mokymo įstaigų ir savivaldybės bendruomenės pareigūnų. Bet ne mažiau svarbu, kad vaikai išmoktų atpažinti kas blogai, o kas ne.
„Mūsų parengta nauja gyvenimo įgūdžių programa, kuri startuoja nuo rugsėjo pirmos dienos, ji tokiu spiraliniu principu, pagal skirtingus amžiaus tarpsnius padės vaikams ugdyti gebėjimus, kaip atpažinti tinkamą ar netinkamą elgesį, ką reiškia psichotropinių medžiagų vartojimas“, – tvirtino ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Pagrindinė išeitis, pasak valdžios ir policijos – didesnis dėmesys prevencijai.
„Atvejų nustatymai, kaip ir prieš tai sakiau, tai jau kova su pasekmėmis. Tai prevencijai turėtų būti didžiausias fokusas iš visų institucijų, kurios įtrauktos į šį procesą“, – sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila.
Vyriausybėje, kaip giriasi Vidaus reikalų ministrė, jau netrukus bus svarstomas naujas prevencijos modelis.
„Jo esmė tokia, kad įvertinus problematiką, atitinkamai savivaldybei bus pasiūlomas tam tikrų priemonių paketas, būtent tai savivaldybei ar regionui, vėliau bus stebima situacija ir progresas, kaip tos priemonės veikia. Bet čia būtų įtraukiamos visos institucijos, ne tik policija“, – aiškino A. Bilotaitė.
Kalbos kalbomis, o štai Tėvų forumo atstovai sako, esą į narkotikų problemą Lietuvoje reikia žvelgti plačiau. Ne tik kalbomis, bet ir darbais, ir pirmiausia nesiekti narkotikų dekriminalizavimo šalyje.
„Olandijoje, kai buvo dekriminalizuoti lengvieji narkotikai, tai visas kriminalas, mafija, patraukė į mokyklas, mokiniai pagal amžių negali įsigyti, tai jie persikėlė, kainavo daug, mokyklos buvo tapusios vos ne kalėjimais. Tai reikėjo daug metų, kad galėtų tą suvaldyti. Tai prevencinių žingsnių reikia gerokai stipresnių“, – kalbėjo Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas.
Statistika rodo, kad ne tik narkotikai, bet ir seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus – galvos skausmas valdžiai. Pernai buvo užregistruota beveik 500 tokių nusikaltimų. Šiemet per pirmus tris mėnesius – 212 atvejų. Dominuoja vaikų pornografija, po jos rikiuojasi vaikų tvirkinimas.
