Plačiau apie šią situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Darbdaviai lietuviams nebekelia algų?
Ukrainietis Fiodoras jau trejus metus Lietuvoje dirba tolimųjų reisų vairuotoju, bet yra nusivylęs Lietuvos darbdaviais – esą jam pažadėta mokėti maždaug 2400 eurų per mėnesį, bet dažniausiai gauna 500 mažiau. Kartais jis turi dirbti daugiau nei sutarta ir savo šeimos nemato ištisą pusmetį. Tad vyras jau pasiruošęs kelti sparnus į Vokietiją, kur jo lietuviai neapgaudinės.
„Jeigu Lietuva padarytų geresnes sąlygas vairuotojams, neapgaudinėtų su algomis, viską mokėtų laiku, būtų geri tarpusavio santykiai, tai mes kiekvienas dar daugiau žmonių čia pakviestume“, – tikino Lietuvoje dirbantis ukrainietis.
Bet į Lietuvą prikvietus užsieniečių, lietuvių algų kilimas visai sustotų. Profsąjungos tikina, kad lietuviams darbdaviai nebekelia algų, nes yra darbo migrantai, kurie dirba pigiau, neskaičiuodami valandų net per šventes ir dar nieko nereikalauja.
„Mūsų žmonės kalba, kad jie dempinguoja šiaip ir tada nebėra galimybės su darbdaviu susitarti, nes darbdavys pasako: tai kam mums reikia čia su jumis aiškintis – čia profsąjunga, čia kažkokia kolektyvinę sutartį... Mes paimam šitus, kurie nieko nereikalauja“, – teigė profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Ir būtent taip, anot profsąjungų, darbdaviai ir išvarė lietuvius dirbti į užsienį.
„Taigi visus vairuotojus lietuvius išstūmėm į užsienį, nes čia mokėjom tokias varganas algas, taip apgaudinėjom, kad jie visi į užsienį dabar išvažiavo“, – įsitikinus K. Krupavičienė.
Arvydas Avulis: „Nėra čia vergaujančių“
Tad dabar Lietuvos darbdaviai skundžiasi, esą jiems neliko nieko kito, kaip tik priiminėti užsieniečius. Štai statybų sektorius juos nori priimti išskėstomis rankomis.
„Jeigu jų nebūtų, aš galėčiau pasakyti, kad statybose šiandien būtų labai sunku įsivaizduoti, kas dirbtų“, – teigė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Darbdaviai tikina, kad statybose lietuvių darbuotojų trūksta, nes gerėjant gyvenimo sąlygoms tautiečiai suprato, kad statybose jiems dirbti neapsimoka ir susirado lengvesnius darbus. Alga esą šiame sektoriuje – ne prie ko.
„Statyboje dabar yra jų labai didelis trūkumas ir tą trūkumą galima papildyti tik įsivežant darbininkus iš kitų šalių. Tą patį daro Skandinavijos šalys, tą patį daro Vokietija ir kitos Europos išsivysčiusios šalys, tai nieko naujo“, – tikino A. Avulis.
Bet yra lietuvių, kurie skundžiasi, kad Lietuvoje dirbti neįmanoma, nes darbdaviai nori, kad šie artų už tiek pat kiek ir migrantai. Tačiau A. Avulis, tikina, kad žmonių neskirsto į migrantus ar lietuvius, esą vyrauja lygybė ir alga priklauso nuo kompetencijos.
„Nėra čia vergaujančių ir visi čia dirba savo noru. Galiu tiek pasakyti, kad tie, kurie dirba Lietuvoje, jie dirba ženkliai geriau nei imigrantai, tiesiog požiūris į darbą yra kitoks. Emigrantai jie kitaip mato darbų kokybę. Jų vienintelis privalumas, kad jie dirba daugiau valandų“, – teigė A. Avulis.
Migrantai nieko nežino, nieko ir nereikalauja
Profsąjungos piktinasi, kad darbdaviai naudojasi migrantų nežinojimu apie savo elementarias teises, algas ar pensiją. O nieko nežinodami, užsieniečiai nieko ir nereikalauja, tad darbdaviai lietuvių samdyti nebenori.
„Net interviu mėsos perdirbimo, berods, darbdavys pasakė: mums reikia užsieniečių, nes lietuviai čia šakojasi, tai testų nedarysim, tai nesiskiepysim. Mes atvešim juos, jie pasiskiepys, jie viską darys taip, kaip mums reikia. Tai vat čia yra tas pavojus, kad mes tada dempinguojam ir iš viso nuvertinam savo darbą“, – aiškino profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė.
Be to, Lietuvoje daugėja pabėgėlių, kurie taip pat gali prisidėti prie darbuotojų trūkumo mažinimo. Darbdaviai nėra nusiteikę prieš jų priėmimą, bet pabėgėlių įsidarbinimą apsunkina kalbos barjeras ir netipiniai profesiniai įgūdžiai.
„Jeigu tu žemės ūkyje dirbai kažkur savo kaime Sirijoje, tai čionai Vilniuje būtų sunku tą pritaikyti. Verslas ašaromis netiki. Verslui reikia žmonių su tam tikromis kvalifikacijomis ir tam tikrai įgūdžiais“, – tikino „Carito“ užsieniečių integracijos programos užimtumo specialistas Kęstutis Rimkevičius.
Ekonomistas: darbo migrantai gali tapti didele našta
Ekonomistas Žygimantas Mauricas Lietuvoje išvis pasigenda kryptingos strategijos darbuotojams iš užsienio pritraukti. Lietuva turėtų koncentruotis į kvalifikuotą darbo jėgą, bet pas mus viskas vyksta atvirkščiai.
„Mes labiau traukiame tuos darbuotojus čia ir dabar, kai reikia, bet labiau tokiems darbams paprastesniems, jie dažniausiai ir kalbos ne visada moka ir kažkokių tai specifinių kvalifikacijų neturi“, – teigė ekonomistas Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, nekvalifikuota darbo jėga gali tapti didesne našta valstybei.
„Tai yra, manau, labai didelis iššūkis, nes tie žmonės, net jeigu jie ir imigruos čia, jie padirbs galbūt metus, du, jie visus pinigus arba dalį pinigų išsiųs į savo šalį ir po to galų gale išvažiuos iš tos šalies. Bus kaip Britanijai, kur trūksta darbo jėgos, tai dabar ten ir vairuotojų, ir kuro net pritrūko“, – ne itin smagų scenarijų piešė ekonomistas.
Tad rūpintis reikia ne tik lietuviais, bet ir migrantais. Gerėjant lietuvių gyvenimui, reikės vis daugiau kitataučių, o jei jais nepasirūpinsime, jie išvažiuos dirbti į kitas šalis.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
