Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kątik prasidėję 2022 metai gali pažerti išbandymų ne tik politiniais ar pandemijos valdymo, tačiau ir ekonominiais klausimais. Šiaurės Amerikoje ir Europoje kylanti infliacija skatina ekspertų kalbas apie artėjančią krizę, o verslus ir žmones gąsdina kylančios energetikos kainos. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad šiandien didžiausia rizika šalies ekonomikai yra per dideli žmonių lūkesčiai dėl kylančių atlyginimų.

Kątik prasidėję 2022 metai gali pažerti išbandymų ne tik politiniais ar pandemijos valdymo, tačiau ir ekonominiais klausimais. Šiaurės Amerikoje ir Europoje kylanti infliacija skatina ekspertų kalbas apie artėjančią krizę, o verslus ir žmones gąsdina kylančios energetikos kainos. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad šiandien didžiausia rizika šalies ekonomikai yra per dideli žmonių lūkesčiai dėl kylančių atlyginimų.

Su kokiais ekonominiais iššūkiais galime susidurti 2022-aisiais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistai Marius Dubnikovas ir Rimantas Rudzkis.

Profesoriau, ką jūs matote 2022 metais? Ar metai bus ramūs, džiaugsimės pakilimu, ar vis dėlto rinkos tokios įkaitusios, kad mums jau reiktų sunerimti?

R. Rudzkis: Kurios grėsmės realizuosis, kurios ne, sunku numatyti, labai daug neapibrėžtumo. Nemažai priklauso nuo to, kokia bus žiema Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Jei ji bus šalta, bus vienokia situacija, ko gero ir toliau matysime dviženklį kainų augimą, o jeigu staiga ateis šiluma, tada atpigs dujos, o galbūt ir nafta.

REKLAMA
REKLAMA

Labiausiai tikėtinas scenarijus toks, kad prie normalios žiemos energijos nešėjų kainos išliks aukštos – tiek nafta, tiek dujos, tiek anglis. Elektros energija gali kažkiek atpigti ir tikriausiai atpigs, nes mes ją importuojame iš šiaurės šalių, ten ko gero pati pigiausia rinka Europoje, bet vis dėlto ir ten kainos koreliuoja su situacija energijos nešėjų tarpe, kadangi šiaurės šalys eksportuoja savo elektros energiją į Vokietiją, kitas Europos šalis.

Labiausiai tikėtina, kad artimiausius kelis mėnesius, o gal net ir visus metus, išliks aukštas infliacijos lygis. Kuo tai gresia? Pirma, tai skaudžiai atsilieps daliai žmonių, kurių pajamų augimas yra menkas ar net išvis jo nėra, pablogės jų perkamoji galia. Bet dar didesnė grėsmė yra tai, kad jeigu Europoje ir Šiaurės Amerikoje išliks panaši situacija su infliacija, kokia yra dabar, tai šių šalių centriniai bankai neišvengiamai pradės griežtinti pinigų politiką.

REKLAMA
REKLAMA

Pati didžiausia grėsmė yra, kad pradės kilti palūkanų normos, Europoje ir Amerikoje pradės mažėti pinigų masė, o tai greičiausiai atves į didesnę ar mažesnę krizę. Ar matysime sąstingį, ar matysime ekonomikos kritimą, man numatyti sunku.

Mariau, jei pinigų spausdinimo mašina sustos, ar bus kažkoks sąstingis?

M. Dubnikovas: Ne, aš manau, kad ne dėl pinigų įliejimo į Lietuvą yra problema, nes šiandien dienai pinigai plaukia sėkmingai ir mes tuo mėgaujamės. Jeigu jie sustotų, tai būtų geras, atvirkštinis ženklas. Mes šiek tiek pagyventume pagal savo išgales ir galėtume nepūsti burbulų, kuriuos turime.

Bet kas liečia palūkanų didinimą ir infliaciją, tai aš manau, kad mums didžiausia rizika yra būtent lūkesčių užsiauginimas. Visų pirma, milžiniški lūkesčiai yra užauginti dėl atlyginimų, nes paskutinius 5 metus atlyginimai augo praktiškai po 10 procentų per metus ir tai reiškia, kad nuo 2018 metų atlyginimai praktiškai padidėjo daugiau nei 50 procentų.

REKLAMA
REKLAMA

Kitas dalykas – lūkesčiai dėl to, kiek mes gausime tų pinigų. Čia aš matau didesnę riziką dėl ekonomikos – lūkesčių užauginimas. Mes dabar esame tokie užsiturbinę mintimi, kad viskas bus gerai, pinigų bus tik daugiau, pinigai nekainuos nieko ir panašiai. Tas lūkestis lemia, kad galime šiek tiek perlenkti lazdą.

Tada, kai kainos sustos, o lūkesčiai bus vis dar dideli, žmonės pradės patirti nuostolius ir tada galime sustoti ekonomiškai.

Sakėte, kad „nepūstume burbulų, kuriuos turime“. Turite galvoje algų burbulą?

M. Dubnikovas: Visų pirma, tai algų burbulas. Jis pučiasi, kas reiškia, kad mūsų įmonių efektyvumas mažėja, nes nepamirškime labai paprasto dalyko – iš vienos pusės didėjanti alga yra labai gerai, o iš kitos pusės tai yra įmonei didėjantys kaštai, kuriuos reikia padengti. Jeigu prieš tai buvo galima tuos algos kaštus „praryti“, tai šiais metais turime kitą problemą – prie algos kaštų prisideda energetika, žaliavos ir viskas kitkas pabrangęs, ką tik galime turėti. Verslui subalansuoti ir perkelti ant vartotojo darosi vis sunkiau, kas reiškia, kad jo efektyvumas mažėja.

REKLAMA
REKLAMA

Kiti burbulai – turime fantastiškas kainas pajūryje. Tikriausiai net pasaulyje galime lyginti kainas Palangoje, Nidoje ir panašiai. Kartais net anekdotus galima kurti apie tai, kiek kainuoja būstas Silicio slėnyje ir Palangoje, kuris žiūri į niekur. Čia yra tam tikrų burbulų.

Bet kuris rinkoje dalyvaujantis žmogus greičiausiai mato, kad mes panašėjame į 2008 metų ekonomiką. Tai yra netvaru, tai yra šiek tiek užbėgta į priekį ir kai visi yra drąsūs, reikia elgtis šiek tiek kukliau.

Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų