Apie įtemptus Lietuvos ir Kinijos santykius bei jų poveikį ekonomikai „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo ekonomistas, profesorius Rimantas Rudzkis. Jis negailėjo kritikos Ingridos Šimonytės Vyriausybei dėl sprendimo, kuris užrūstino Kiniją bei sujaukė ekonominius ryšius su pramonės milžine.
Vyriausybės žingsnis davė Kinijai pretekstą pamokyti Lietuvą
R. Rudzkio teigimu, Lietuvos sprendimas įsteigti taivaniečių atstovybę Vilniuje ne juokais įsiutino Kiniją. Ši ekonomikos galiūnė dabar pasiruošusi pamokyti Lietuvą, o tai skaudžiai kirs per investicijas bei apdirbimo pramonę. Viso šito buvo galima išvengti, jei Vyriausybė būtų pasirinkusi kitokį kelią, o ne tiesiogiai stojusi akistaton su Kinija.
„Buvau apstulbintas Vyriausybės sprendimo. Lietuva išėjo iš [derybų] formato 17+1 <...> – iškart reikėjo suprasti, kad tai labai suerzins Kiniją. Po to mes įsteigę atstovybę Taivano vardu davėme puikų pretekstą – Kinija dabar gali visam pasauliui parodyti, kaip ji Lietuvą pamokys. To preteksto nebuvo galima jokiu būdu duoti. Tai, kas nusprendė šitaip pasielgti, man atrodo, nesupranta nei Kinijos realijų, nei jos istorijos, nei jos galimybių“, – komentavo ekonomistas.
Lietuvos išsišokimas prieš Kiniją labiausiai paveiks investicijų rinką, prognozavo profesorius. Verslininkai gerokai pagalvos, ar verta rinktis Lietuvą kaip patrauklią šalį plėsti verslui, jie gali nusisukti į kaimynines valstybes, teigė R. Rudzkis.
„Reikia suprasti, kad investicinį klimatą sugadinome iš karto. Pagrindinis prekių gamintojas pasaulyje, pasaulio fabrikas yra Kinija. O pas mus apdirbamoji pramonė yra mūsų variklis. Tai, kad šiuo sprendimu sudarytos grėsmė didžiulių problemų pramonei, matėsi iš karto. <...> Jau matome, kad spaudimas tikrai didelis.
Aišku, ne žaibiškai tai atsilieps pramonei. Bet tie, kas planavo plėtrą Lietuvoje ar esamų įmonių, ar naujų statybą, dabar tikrai pasvarstys, ar ne geriau tai planuoti kaimyninėse šalyse: Lenkijoje, Slovakijoje, Latvijoje, Estijoje. Jeigu turi problemų su Kinija, tai labai apsunkina apdirbamosios pramonės eksportą“, – dėstė mintis ekonomikos ekspertas.
Vienintelis kelias – dairytis pagalbos iš Vakarų valstybių
R. Rudzkis kategoriškai pabrėžė, kad artimiausiu metu jokio galimo susitaikymo su Kinija nemato. Lietuva turi laikytis vienodos užsienio politikos krypties, o užnugario teks dairytis Europos Sąjungos (ES) institucijose arba JAV, sakė profesorius.
„Mes neturime prarasti veido. Kaip atrodys, jei lietuviai staiga atšauks tą sprendimą, jei pusę metų šnekama, koks tai teisingas sprendimas? Čia padėti gali tik Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga, reikia per tuos kanalus veikti užkulisiais.
Kiekvienas žiūri savo interesų. JAV iš vienos pusės konfrontuoja, iš kitos pusės turi milžinišką prekybą su Kinija. Paremti užkulisiais mus gali. <...> Taip pat ES turi įsijungti. O su visa ES pyktis Kinijai, žinoma, čia jau ne su Lietuva. Jeigu pavyks į tą diskusiją, priešpriešą įtraukti ES, tada galima tikėtis su minimaliais nuostoliais išeiti iš šito. Nors reputacija mūsų ES koridoriuose sugadinta gerokai“, – įžvalgomis dalijosi R. Rudzkis.
Neigia, kad ši Vyriausybė dirba išskirtinai sudėtingomis sąlygomis
Ekonomistas neabejoja, kad Vyriausybė neturėtų skųstis, esą jai dirbti yra nepalankios sąlygos. Šiam ministrų kabinetui tenka gerokai menkesni iššūkiai nei, tarkime, Andriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei, davė pavyzdį R. Rudzkis.
„Daug didesnė bėda yra ne migrantai, o didžiulis nedarbas, kada nesurenkamas biudžetas, kada nėra, iš ko mokėti pensijų, kada pakimba „Sodra“. Pavyzdžiui, 2000-aisiais, kai atėjo Andrius Kubilius, nedarbas buvo 16-17 proc., ekonomika praktiškai neaugo. Algos buvo nepalyginti su dabartine.
O kokias dideles problemas sudaro kovidas Vyriausybei? Reikia skatinti skiepijimąsi, įvesti tam tikrus apribojimus masiniam bendravimui, kas, beje ir padaryta. <...> Migrantai pirmą kartą mus ištiko, gal dėl to toks didelis dėmesys. Bet palyginkime mūsų migrantų problemą su Italijos migrantų problema – nė iš tolo [neprilygsta]. Kur ten valtimis plaukė, nežinia, ką daryti ir kaip sustabdyti, metų metais ir milžiniškas kiekis. Nei turime didelį nedarbą, nei smunka ekonomika, nei nesurenkame biudžeto. Yra dvi problemos, kurias reikia spręsti, ir jos sprendžiamos“, – apibendrino ekonomikos ekspertas.
Portalas tv3.lt primena, kad Lietuvos konfliktas su Kinija kilo dar 2021 m. vasarą, kai Lietuva paskelbė Vilniuje atidarysianti taivaniečių atstovybę.
Infliaciją jausime dar ilgai – rodiklis bus dviženklis
Profesoriaus teigimu, kur kas rimtesnė Lietuvos bėda, užgožianti nelegalią migraciją ar pandemiją – nuolat auganti infliacija.
„Infliacija paliečia kiekvieną žmogų. Gruodžio mėnesį siekė beveik 11 proc. Jeigu bus šilta žiema, greičiausiai ir sausį, vasarį, kovą mes tą dviženklę infliaciją matysime“, – prognozavo jis.
Pasak R. Rudzkio, nors pavasarį mažės suskystintų dujų kainos Vakarų pasaulyje (Roterdamo biržoje), lietuviai nepajaus naftos pigimo dar ilgai. Lietuva perka dujas iš „Gazprom“, čia kainų svyravimai vėluoja apie 6-9 mėnesius, tad gyventojams dujų kainos kas mėnesį dar augs.
„Bus brangus transportavimas, apdorojimas laukų žemdirbystei pavasarį. Brangios dujos ir nafta daro brangias trąšas, plastiką ir kitus naftos chemijos produktus“, – pasakojo ekonomistas.
Vienintelė prošvaistė – galimai atpigsianti elektros energija, kurią perkame iš Skandinavijos šalių, pažymėjo specialistas.
Tekstą parengė Julija Abuašvili
Visą „Žinių radijo“ laidą galite stebėti čia:
