REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pastarąjį pusmetį augant ekonomikai, žmonėms keliaujant ir išlaidaujant, apyvartoje padaugėjo ir padirbtų euro kupiūrų bei monetų. Padirbtų pinigų vertė siekia 35 tūkstančių eurų. Tai – 5 procentais daugiau nei pernai tuo pat metu.

Pastarąjį pusmetį augant ekonomikai, žmonėms keliaujant ir išlaidaujant, apyvartoje padaugėjo ir padirbtų euro kupiūrų bei monetų. Padirbtų pinigų vertė siekia 35 tūkstančių eurų. Tai – 5 procentais daugiau nei pernai tuo pat metu.

REKLAMA

Policija sako, kad ir toliau dažniausiai žmonės padirbtais banknotais atsiskaito turgavietėse bei regionų parduotuvėlėse, kur cirkuliuoja daug grynųjų ir nėra kupiūrų patikrinimo aparatų. Lietuvos bankas ragina įtartinas kupiūras tikrinti pagal tam tikrus skiriamuosius ženklus. 

Lietuvos banko grynųjų pinigų departamento ekspertizės vadovė sako, kad padirbtų pinigų rinkoje padaugėjo dėl ekonomikos atsigavimo – kai žmonės daugiau išlaidavo, keliavo, atitinkamai dažnai atsiskaitinėjo grynaisiais. 

„Lietuvoj, kaip ir Europoj, dominuoja 50 eurų banknotai padirbami. Turbūt nes tai pati populiariausia kupiūra, žmonėms patogu atsiskaityt, tiek grąžai gauti, taip pat keičiasi su 20 eurų. Tai būna taip, kad jei padidėja 50 eurų, tai atitinkamai nukrenta 20, ar jei 20 padirbtų padaugėja, 50 nukrenta. Lyginant su Europa, Lietuvoj tendencija ta pati“, – komentuoja Lietuvos banko atstovė Ramunė Juzėnienė.

REKLAMA
REKLAMA

Policija sako, kad dažniausiai tautiečiai padirbtais pinigais atsiskaito turgavietėse ir mažųjų miestelių parduotuvėse.

„Kaimuose, regionuose, kur pardavėjos neturi galimybių patikrinti banknotų. Tai ten pagrindiniai pranešimai“, – tvirtina policijos atstovas Ramūnas Matonis.

REKLAMA

Per pirmąjį šių metų pusmetį policija jau pradėjo virš 300 ikiteisminių tyrimų dėl padirbtų pinigų. Pernai tokių tyrimų buvo beveik šimtu mažiau, o užpernai kaip tik daugiau – net 400 tyrimų.

„Sunku pasakyti, kodėl padaugėjo, turbūt kažkas iš kažkur tuos pinigus atvežė į Lietuvą ir bando realizuot. Kol kas kažkokių asmenų, kurie tą galėjo padaryti – nenustatyta, tai kol kas sunku pasakyti tas priežastis“, – sako R. Matonis.

Paklausus turguje apsiperkančių vilniečių ar jie, gaudami grąžos, atkreipia dėmesį į tai, kokį banknotą gauna, ir ar moka atskirti padirbinį nuo tikros kupiūros. Rodome 20 eurų kupiūrą ir klausiame, ar ji tikra:

REKLAMA
REKLAMA

„Tikri vyrai nežiūri, į nominalą ir viskas. Jei mane reikėtų apgauti, būčiau pats pirmas. – Gal pačiupinėjat? – Prieš saulę žiūrėti, vandens ženklus skirti, ar čia rimtų vyrų darbas. – Nelabai žiūrit?  – Nelabai, mane apgauti paprasta.“

„Ar pasakytumėt, kad čia tikra kupiūra, ar ne? – Abejočiau. – Kodėl? – Pagal girgždėjimą gal. – Šiaip tikra. – Nesusidūriau kažkaip gal.“

„Yra vandens ženklai, yra parašai, čia dabar tikras ar netikras?“

„Turėtų būt juostelė dar tokia metalinė. Daug ženklų, atrodo gan tikras.“

„Anksčiau prieš porą metų tai buvo taip. Pasakojo pažįstami, kad užkalba, atiduoda pinigus, greitai, greitai ir išeina.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos bankas aiškina, kaip atskirti tikras kupiūras nuo padirbtų. Šiuo atveju – penkiasdešimtinę. Sako, kad pirma reikia pačiupinėti popierių – jis turi šiugždėti, turi jaustis iškilumai, pinigo krašteliai turi būti iškilūs.

„Kai kreipiam banknotus išryškėja visi blizgūs elementai. Tai yra nominalo skaičius, kuris keičia spalvą iš tamsiai žalios į tamsiai mėlyną, ir holograminė juostelė, kuri, kreipiant banknotą, keičiasi įvairiomis vaivorykštės spalvos“, – teigia R. Juzėnienė.

O pakėlus banknotą prieš saulės šviesą išryškėja ir vandens ženklai, nominalo skaičius, apsauginis siūlelis ir holograminė juostelė su langeliu, kuriame matosi Europos portretas.

REKLAMA

Tačiau kartais pakanka pažiūrėti į užrašus ant kupiūros. Nepastabūs pirkėjai, ar prekeiviai, gali nepastebėti ir užrašo – Movie Money – Filmų pinigai, kuris akivaizdžiai išsklaido abejones, ar pinigas netikras. Ironiška, bet tokie banktonai sudaro net 30 procentų visų išimtų iš prekybos. 

Visuomenėje žinomi apsaugos požymiai nėra vieninteliai, pagal kuriuos sprendžiamas pinigų tikrumas. Pinigai pagaminti taip, kad juos atskirtų ir rūšiavimo mašinos, tačiau šitie skirties požymiai yra laikomi griežtoje paslaptyje.

Pričiuptiems klastotojams, ar tiems, kurie disponuoja netikrais pinigais gresia baudos, ar kalėjimas.

„Yra bauda numatyta – bauda, areštas, ar laisvės atėmimas iki 4 metų, tiems asmenims, kurie tai darė. Tačiau tie, kas gavo pinigus netikrus, kaip tikrus, jie kažkur juos gavę, tai ta atsakomybė mažesnė, iki 2 metų, tačiau būtina sąlyga yra ta, kad asmuo turi žinoti, kad jie realizuoja netikrus pinigus“, – kalba R. Matonis.

Lietuvos bankas suabejojusius ar jų piniginėse tikri pinigai, ragina užsukti į banką ir pasitikrinti. Padarius tyrimą ir nustačius, kad pinigas tikras, bankas kompensuos visą vertę. Jei paaiškės, kad banknotas padirbtas, apie tai bus pranešta policijai, tačiau tik tam, kad ji pradėtų tyrimą ir išsiaiškintų iš kur gyventojas tokią kupiūrą galėjo gauti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų