Lietuvių gyvybes šienauja ne tik koronavirusas: šį rugsėjį mirė 700 žmonių daugiau nei pernai

Kaune palaidotas nuo koronaviruso miręs, skiepų atsisakęs žinomas Lietuvos medicinos mokslų daktaras Albinas Stankus. Profesorius, anot šeimos draugų, sakė jog koronavirusas tėra sezoninis gripas ir jis praeis. Velionio kolegos sukrėsti, o Kauno klinikose medikai iki šiol kovoja ir dėl koronavirusu susirgusių profesoriaus žmonos ir dukros gyvybių.

Žinomo profesoriaus laidotuvės papildė vis skausmingesnę šalies mirčių statistiką. Aiškėja, kad šį rugsėjį Lietuvoje mirė net ketvirtadaliu daugiau žmonių nei pernai. Lietuviai miršta ir nuo COVID ir nuo kitų ligų, kurių nesigydė per pandemiją arba nespėjo laiku kreiptis į gydytojus. 

Skaudi diena ne tik žinomo Lietuvos medicinos mokslų daktaro Albino Stankaus šeimai, bet ir plačiai medikų ir politikų bendruomenei. Ilgus metus Palangoje dirbęs, o pastaraisiais metais arčiau vaikų – Kaune gyvenęs profesorius netikėtai mirė penktadienį nuo koronaviruso. Į Kauną atsisveikinti su juo atvyko ir delegacija iš Palangos. Buvę kolegos ir pažįstami apgailestauja, kad 79-erių profesorius būdamas mokslo žmogumi nepasiskiepijo nuo koronaviruso.

„Jis nesiskundė jokiomis ligomis visiškai, buvo kaip – mes juokaudavom mieste – užsikonservavęs žmogus. Buvo visiškai taip pat, kaip ir prieš 20 metų, jis atrodė ir dabar identiškai, niekuo nesiskundė, jokia sveikata, buvo stiprus ir dar tikrai planavo gyventi ne vieną dešimtmety, matyt“, – sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

„Išsirutuliojo labai negerai ir labai netikėtai. Ir man labai apmaudu, kad Albino – tokio tikrai žymaus veikėjo nusistatymas ir įsitikinimas, privedė prie tokios nepataisomos klaidos. Labai labai gaila“, – teigia Palangos miesto tarybos narė Elena Kuznecova.

Kolegos ir draugai sukrėsti. Bijo ir dėl profesoriaus žmonos ir gydytojos dukros  – jos vis dar Kauno Klinikų reanimacijoje. COVID sunkiai susargdino visus tris.

„Aš net iki šiol negaliu suprasti, kas ten pirmas susirgo… Ir galvojo, kad čia sezoninis gripas ir praeis. Ir gal dėl to, čia pavėlavo gydytis“, – svarsto šeimos draugė Loreta.

„Kiekvieno pasirinkimas. Ir viskas. Ką daugiau galima pasakyti. – Na, bet gal šiandien nebūtų taip įvykę? – Tikriausiai. Sunku komentuoti labai“, – kalba šeimos draugė Lena.

Profesorius Albinas Stankus palaidotas Kauno Karmėlavos kapinėse.

Deja. Pastaruoju metu vis daugiau lietuvių priversti atsisveikinti su savo artimaisiais. Ir ne tik todėl, kad jų gyvybę pasiglemžė koronavirusas. Praėjusį mėnesį – rugsėjį – Lietuvoje mirė net ketvirtadaliu daugiau žmonių nei rugsėjį pernai. Skirtumas – net 700.

REKLAMA

Pernai rugsėjį Lietuvoje bendras mirčių skaičius siekė 3100, o šiemet beveik 3900. Šį rugsėjį koronavirusas šalyje pražudė daugiau nei 400 žmonių, tad akivaizdu, jog kaltas toli gražu ne vien COVID‘as.

Per pandemiją Lietuvių gyvybes dar labiau šienauja tradiciniai mūsų mirties šaukliai.

„Pagrindinės mirties priežastys išlieka tos pačios. Daugiausia mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, antroje vietoje yra mirtys dėl piktybinių navikų, o trečioje vietoje dabar jau yra mirtys nuo COVID-19, kai anksčiau būdavo išorinės mirties priežastys“, – aiškina Higienos instituto atstovė Rūta Ustinavičienė.

Statistika liūdnoka, todėl, kad šiai dienai esame registravę 697 mirtis, o praeitų metų tam pačiam laikotarpiui buvo 602 mirtys. Tai 95 mirtim daugiau“, – sako Marijampolės Civilinės metrikacijos sk. vedėja Roma Grigienė.

Marijampolės savivaldybės ir aplinkinių seniūnijų mirčių statistiką skaičiuojanti Roma nerimauja, mat mirtys savivaldybėje šiemet jau beveik du kartus lenkia gimstamumą.

„Primoje vietoje širdis – pagrindinė diagnozė. O šiaip statistika – iškeliauja dabar jau 1940-tų, 1950-tų metų nemaža dalis žmonių“, – tęsia R. Grigienė. 

Daugiausiai žmonių pražudančios širdies ir kraujagyslių ligos visoje Lietuvoje per pandeminius metus nusinešė kone dešimtadaliu daugiau gyvybių.

„Priežastys gali būti įvairios. Ir žmonės pavėluotai kreipiasi. Kita priežastis gal yra preinamumas: gal šiek tiek sumažėjęs. Vis viena yra sunkiau žmonėms gauti planinę pagalbą, nes dauguma lovų yra užpildomos COVID-19 sergančiaisiais“, – teigia Santaros klinikų kardiologas prof. Pranas Šerpytis. 

O laiku neatlikus planinių procedūrų, anot kardiologo – gresia ir komplikacijos, ir mirtis. Panaši situacija ir su vėžiu sergančiais pacientais – ne visi suskumba tikrintis.

Tiesa, ir paties COVID pavojus tik didėja. Higienos instituto duomenimis – jei pernai per visus metus apie 5 proc. mirčių buvo siejamos su koronavirusu. Šiemet COVID atsakingas už daugiau nei 12 proc. visų mirčių. Tai daugiau nei kas dešimta netektis Lietuvoje.

Nuo pandemijos pradžios Covid, kaip pagrindinė mirties priežastis – nusinešė kone 5300 gyvybių. Bet skaičiuojant ir tas mirtis, kai koronavirusas buvo ne pagrindinė netekties priežastis – skaičius išauga kone du kartus – iki 10 300.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų