Kodėl lietuviai už palūkanas bankams moka žymiai daugiau negu kiti europiečiai?

Lietuviai pernai būsto paskoloms išleido beveik pusantro milijardo eurų. O dar šimtus milijonų jie sumokės bankams palūkanoms. Stambūs pirkiniai tautiečiams atsieitų pigiau, jeigu palūkanos Lietuvoje nebūtų vienos aukščiausių Europoje. O vien būsto paskolų palūkanos europinį vidurkį lenkia net 60 procentų. Vartojimo kreditai lietuviams, lyginant su statistiniu europiečiu, brangesni kone triskart.

Kodėl? Klientų atstovai tikina, kad mūsų šalyje paprasčiausiai per mažai bankų, o tai reiškia, kad klientai turi mažiau sąlygų derėtis, tuo metu bankai iš to sėkmingai kraunasi pelną.

Vilnietė Klaudija džiaugiasi rakindama pirmojo savo nuosavo būsto duris. Tiesa, dažais butas dar nekvepia. Trūksta apdailos, kurios darbus kiek apsunkina karantinas. Visgi svajonė apie savus namus jau pildosi ir mergina netveria džiaugsmu.

Kiek mažiau džiaugsmo prisiminus, kiek butas kainavo ir dar kainuos. Kaip ir pridera, Klaudija, norėdama paskolos su mažiausiomis palūkanomis, kreipėsi į keletą bankų.

„Kažkiek nusiderėti pavyko, nuo 2,3 iki 2,1 proc. Tačiau, kai žinai, kad pažįstamai prieš porą metų pavyko susimažinti iki mažiau nei 2 proc., gaila. Bet baisu laukti dar ilgiau, nes nežinai, kaip pandemija pakoreguos bankų pasiūlymus ir palūkanas“, – sako buto savininkė Klaudija Cicėnaitė.

Klaudija suskaičiavo ir kiek per 30 metų sumokės pačiam bankui.

„Maždaug 30 tūkst. nueina į pačias palūkanas, tai tiesiog 30 tūkst. susimoki papildomai. Kai pagalvoji, didelė suma, turbūt išeitų ir geras automobilis“, – pasakoja K. Cicėnaitė.

O tokių kaip Klaudija – daugybė. Vien pernai nuo sausio iki lapkričio lietuviai paskolų būstui pasiėmė už beveik pusantro milijardo eurų.

Europos centrinio banko duomenimis, lietuviai už būsto kreditą pernai mokėjo vidutiniškai 2,25 proc. metinių palūkanų, kai vidutinis europietis už tai pakloja 60 procentų mažiau, euro zonos vidurkis būsto paskolai – 1,41 proc.

Vadinasi, jei žmogus dešimčiai metų įsigijo būstą už šimtą tūkstančių eurų, lietuvis už tokią paskolą bankui sumokės 11 tūkst. eurų – net keturiais tūkstančiais daugiau nei statistinis europietis. Vartotojų atstovai tikina, kad dėl to kalta per didelė pačių bankų koncentracija.

REKLAMA

„Kuo daugiau bankų į rinką pasijungia, tuo išeina mažesnė pinigų kaina. Kai susijungė DNB bankas su „Nordea“ ir įsikūrė „Luminor“, sulig diena iš karto banko maržos pašoko puse procento. Gal ir šiandien mokėtume 2,5 ar net 2,8, jeigu į rinką nebūtų pasijungęs „Citadele“ bankas“, – teigia kreditų ekspertas Marius Jansonas.

Vartojimui skirtų paskolų lietuviai pernai sausį – lapkritį ėmė už beveik 250 milijonų eurų. Už jas lietuviški bankai prašo net kelis kartus daugiau nei europietiški.

Jei pernai lapkritį iki penkerių metų terminui ėmęs tautietis palūkanoms vidutiniškai turėjo atseikėti daugiau kaip 12 procentų, kai euro zonos vidurkis – net du su puse karto mažesnis. Tiesa, dėl vartojimo kreditų kainų, pasak ekspertų, iš dalies kalti patys neišprusę žmonės.

„Kadangi žmonės skolinasi, poreikis yra, dėl to laikoma ir kaina. Čia yra ne finansinis raštingumas, kai žmonės nesupranta, kad tai yra labai dideli procentai“, – kalbėjo M. Jansonas.

Tai, jog bankų Lietuvoje per mažai, neneigia ir patys komerciniai bankai, ir centrinis bankas. Tiesa, komerciniai bankai nelinkę kalbėti apie pelnus, kurie pernai pirmąjį pusmetį per vos per vieną dieną siekdavo per 700 tūkstančių eurų.

Tik primena, kad už paskolas panašiai brangiai moka ir latviai, estai, airiai, graikai. Vartotojų atstovai tikina, kad užsienio bankams patekti į mūsų šalį tiesiog surištos rankos. Tuo metu Lietuvos bankas aiškina, kad žingsnių atlaisvinti kelią naujiems bankams jau ėmėsi.

„Nė vienas bankas pas mus negali patekti. Nei vokiečių ar dar koks nors. Labai pas mus suvaržyta. Ir tie bankai dalijasi pelnu. Ne paslaptis, kad ir šiemet Lietuvoj ir Baltijos šalyse bus didžiausi pelnai Europoje“, – sako M. Jansonas.

REKLAMA

„Lietuvos bankas pastaruoju metu įsteigė naują specializuoto banko licenciją, kuri supaprastino sąlygas įeiti į rinką, tai pritraukė bent penkis bankus ir daugybę įvairių finansinių technologijų įmonių, kurios jau pradėjo veikti ir dalinti paskolas. Žinoma, tam reikia šiek tiek laiko“, – pasakoja Lietuvos banko atstovas Jaunius Karmelavičius.

Tiesa, kol kas minėti nauji bankai būsto paskolų neteikia. O asociacija teisinasi, kad bankai yra tik tarpininkai ir kainas diktuoja ne vien jie. Pasak asociacijos vadovės, kainas klientams sumažintų vadinamoji finansų rinkų bendrijoje integracija.

„Žmogus, kuris nori sau pasiimti būsto paskolą, galėtų ją pasiimti nebūtinai iš savo šalies būsto paskolų teikėjų, o ir iš kitos šalies būsto paskolų teikėjų. Tai būtų tobulos integruotos rinkos pavyzdys“, – teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Pasak Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, žingsnių ėmėsi ir parlamentas. Neseniai įsigaliojo keletas smulkių teisės aktų, palengvinsiančių sąlygas užsienio bankams įsilieti į mūsų šalies rinką. Tačiau…

„Nesu tikras, ar užteks jų suskaldyti skandinaviškų bankų monopolinę padėtį Lietuvoje, bet turime daryti viską, ką galime, siekiant užtikrinti, kad konkurencija Lietuvoje didėtų“, – kalbėjo Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Komitetas šiuos klausimus su bankų ir vartotojų atstovais svarstys ir rytoj.


Rašyti komentarą...
J
Jonas
2021-01-24 21:48:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Todel, kad turime tokia valdzią
Atsakyti
0

A
Atsakymas
2021-01-25 06:09:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Todėl, kad skandinavams Lietuvoje yra jau seniai sukurta "Gerovės valstybė"...
Atsakyti
0

:
:D
2021-01-24 21:50:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
nes duhai yra, as tai tikrai nemokesiu
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų