Taip įplaukos kanalą gilinantys uostininkai sugalvojo prisidėti prie audrų nuniokotų paplūdimių atstatymo.
Klaipėdiečius traukiantis, o miesto svečius žavintis vaizdas. Smėliu pildoma uostamiesčio Melnragės priekrantė. Per keturiasdešimt minučių taip išpurškiami 1200 kubinių metrų smėlio. Jį atplukdo ir išpila uosto kanalą gilinanti žemsiurbė. Ir tokių reisų per dieną specialus laivas atlieka apie dešimt.
„Buvo nuspręsta kad viena iš kompensacinių priemonių, šitą smėlį, švarų smėlį iškastą jūroje galima būtų atiduoti į krantą, papildyti krantus“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.
Tiesa, smėlio ir vandens fontanas juodas. Tad tiek socialiniuose tinkluose, tiek gyvai Klaipėdoje užvirė diskusija, ar tikrai smėlis toks jau švarus. Uostininkai garantuoja, kad jis dar geresnis nei Smiltynėje.
„Šitas smėlis gal atrodo bjaurus, todėl, kad jis su vandeniu, bet jei mes paimsime tą vandenį, kurį išpurškia, tai matytume išdžiovinus, ten yra tikrai, tikrai, labai švarus smėlis ir švaresnis nei šiandien jis yra paplūdimyje. Tą aš galėčiau garantuoti“, – tikina A. Latakas.
O krantus pildyti būtina. Dalyje vietų paplūdimio beveik neliko. Mokslininkai pastebi, kad šylant klimatui per audras vėjo stiprumas mažėja, tačiau pučia ilgiau, o toks pokytis pliažams ypač pavojingas.
Tad smėlis purškiamas kur jūros gylis siekia 3 metrus ir taip po vandeniu formuojamas pylimas, kurio ilgis sieks 700 metrų.
„Natūraliai smėlėtose pakrantėse jie natūraliai susidaro. Tačiau pas mus, įsikišus žmogui, pradėjus statyti uosto konstrukcijas, uosto molus, natūraliai tų pylimų nebeliko, nes formuojasi įlanka. Pastačius ir gražinus į pakrantę smėlį, mes suformuojam natūralų bangolaužį, kuris bangų energiją sumažina ir jos mažiau niokoja krantą“, – aiškina Klaipėdos universiteto mokslininkė Inga Dailidienė.
Tiesa, anot mokslininkų, tik laikas parodys, kur šį išpiltą smėlį jūra suneš. Ar pylimai liks kur ir buvo išpilti, ar susiformuos toliau, Latvijos sienos link. Mat darbai, anot ekspertų, prasidėjo gerokai per vėlai.
„Netinkamas laikas, kad mes artėjam link rudens. Nes žiūrint istoriškai, pas mus ramiausias periodas orų yra balandį, gegužę. Taip pat vasaros periodu. Žiemą pas mus audringas periodas. Vadinasi mažai tikėtina, kad šis smėlis liks šioje vietoje. Labai mažai. Nes procesas vis tiek vyks“, – kalba I. Dailidienė.
Uostininkai teisinasi, kad kitaip negalėjo. Palankiausios oro sąlygos tokiems darbas yra vasarą, tačiau užtruko derinimo procedūros.
„Tai yra labai ilgas procesas. Rangovo parinkimo, visų dokumentų gavimo ir viso šio proceso organizavimo. Šitiems darbams reikia daug sąlygų. Tai pirmiausia bangos aukštis, srovės, vėjas“, – tviritna A. Latakas.
Kanalo gilinimas ir pakrantės papildymas atsieis 37 milijonus eurų. Taip per kelias savaites bus išpilta 180 000 kubinių metrų smėlio.
