Ar lietuvių kalba dar valstybinė? Atsisakome kalbėti rusų kalba.
Su tokiais ir panašiais klausimais, nešini plakatais keliasdešimt nacionalistinių pažiūrų piketuotojų susirinko po ekonomikos ir inovacijų ministrės Armonaitės langais.
Piketuotojams kelia nuostabą, kad daugiau nei metus Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai vis dar kalba rusų kalba.
Piketuotojai sako, kad ministrei Armonaitei lietuvių kalba nerūpi, nes neragina jos mokytis į Lietuvą atvykusius ukrainiečius ir baltarusius.
„Tuo metu, kai ministrė kalba apie empatiją, apie supratingumą, tai daugybė žmonių, kurie susirūpinę padėtimi, aiškiai sako – valdžia neskiria lėšų ir pastangų kalbos mokymui“, – teigia VU profesorius Vytautas Radžvilas.
Pastaruoju metu suintensyvėjo ginčai dėl lietuvių kalbos mokėjimo šalyje gyvenantiems kitataučiams. Į Lietuvą nuo karo bėgusiems ukrainiečiams buvo palikta išimtis per dvejus metus išmokti lietuvių kalbą. Bent jau jos pradmenis.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 9 iš 10 ukrainiečių kalbos mokytis nenori. Esą lengvai su susikalba rusų kalba.
Štai, ką sako piketuotojai:
„Šiandien mes kalbame rusiškai iš geros valios, rytoj jau jie reikalaus, kad kalbėtume rusiškai, nes jie tingi mokintis.“
„Šita yra nedidelės tautos kalba, čia turėtų jie nusilenkti, reiškia, atvykėliams pataikauti.“
„Žmonės turėtų mokėti Lietuvoje lietuviškai, ar jūs nemanote taip?“
„Dabar tik klausimas, kodėl čia ta rusų kalba? Mes čia šnekam, kad lyg su vakarais einame, bet į kalbą laisvai pereiname rusų.“
Piketuotojai svarsto, kad lietuviai greičiausiai pernelyg tolerantiški kitakalbiams:
„Nuvažiuokite į Italiją ir pabandykite ten gyventi be italų kalbos. Prancūzijoje, Vokietijoje kažkur ilgą laiką ir bandyti ten dirbti. Tai turėsite problemų.“
„Pabandykite Prancūzijoje pakalbėti, kad čia staiga lygiagrečiai turėtų būti naudojama anglų kalba.“
„Aš manau, kad tai yra ne tolerancija, o vergiškumas, baudžiauniška nuostata, kurią dar aprašė Vincas Kudirka.“
Su piketuotojais susitikti nepanorusi ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad nesupranta, ko čia žmonės piktinasi.
Todėl, pasak A. Armonaitės, nereikia iš musės daryti dramblio. Ir primena, kad rusiškai kalbantys ukrainiečiai į Lietuvą bėgo nuo karo.
„Netikiu, kad nepavyksta susikalbėti parduotuvėje ir nusipirkti sviesto. Man tai puikiai pavyksta, tikiu, kad pavyks ir kitiems“, – kalba A. Armonaitė.
Tačiau valstybinės kalbos inspekcija patikina, kad lietuviai iš tikrųjų išsiskiria pasaulyje suteikdami ukrainiečių pabėgėliams kalbos pradmenimis išmokti dvejus metus.
„Aš įtariu, kad nė vienoje Europos valstybėje to nėra. Todėl būkime ne azijatai, būkime europiečiai. Mokykimės iš Europos patirties ir neatidėliokime reikalavimų iki begalybės“, – teigia Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.
„Duota laiko, tai reiškia, kad kalbos anksčiau ar vėliau turėsi išmokti. O principo mes laikomės. Armonaitės ir kitų valdžioje esančių, taip pat Seimo Pirmininkės, nuomone, kalbos galime ir niekada neišmokti. Juk tai yra pasirenkamasis dalykas“, – sako sambūrio „Pro Patria“ įkūrėjas Vytautas Sinica.
Dabar A. Armonaitė sako, kad 24 mėnesių Vyriausybės numatytas terminas gali būti netgi per trumpas.
„Aš manau, kad kiek reikia, tiek reikia ir pratęsti. Reikia su bendruomenėmis konsultuotis, o ne raštus rašyti, baudas visokias verslui kalbėti, kaip buvo daryta iš inspekcijos pusės“, – tvirtina A. Armonaitė.
Kiek anksčiau valstybinė kalbos inspekcija informavimo politikus, kad nuo 2024 metų tikrins, kaip Lietuvoje dirbantys karo pabėgėliai moka lietuvių kalbą. To kalbos inspekcija neatsisako ir dabar.
„Kreipiasi į mus rusiškai, palaukite, kol pabandys pasakyti lietuviškai. Norime kažką pasakyti, pasakykite lietuviškai, tegul pirmiau padirba pilkosios smegenų ląstelės“, – sako A. Valotka.
Nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko 90 tūkstančių ukrainiečių. Trečdalis jų jau dirba.
