Įvardijo, kaip pandemija paveikė tautiečių pinigines ir kokių algų tikėtis

Atlikti naujausi tyrimai rodo, kad septyniems iš dešimties gyventojų atlyginimas šiemet kilo. Tačiau augimas buvo perpus mažesnis nei pernai. O štai viešajame sektoriuje – fiksuojamas įspūdingas atlyginimų šuolis. Skaičiuojama, kad per metus viešajame sektoriuje atlyginimai vidutiniškai išaugo 13 procentų. Tuo tarpu ekonomistai įspėja – atsipalaiduoti ir tikėtis sotesnio gyvenimo kitąmet dar per anksti.

Koronaviruso sukelta krizė įsisuko ir į gyventojų kišenes. Vieni sako, kad pandemija jiems smogė itin skaudžiai, mat žmonės neteko pagrindinio pajamų šaltinio – darbo. Tuo tarpu kitiems per karantiną pavyko užsidirbti netgi daugiau nei įprastai.

Tad kaip pandemijos pasekmes pajuto patys gyventojai:

„Kai prasidėjo, išleido visus atostogų, o po to ir atleido. Dar kito darbo nesusiradau.“

„Taip, paveikė, nes nedirbame, o alga buvo didesnė nei išmokos, tai todėl ir nukentėjome.“

„Mes visi turime darbus, tai stabiliai ir turėjome. Ir mes kažkokio poveikio covid-19 nepajutome.“

„Pavyzdžiui, sūnus verslą turi pervežimų, tai nukentėjo labai smarkiai. O mes nieko, dirbame pagal tam tikrą režimą.“

Nors gyventojai optimizmu netrykšta, kai kurios karantiną išgyvenusios įmonės žada didinti atlyginimus. ,,Baltic Salary Survey“ atliktas tyrimas skelbia, kad šiemet atlyginimai kilo 70 procentų gyventojų, tačiau atlyginimų augimas yra perpus mažesnis nei pernai.

9 iš 10 apklaustų įmonių atlyginimus didinti planuoja ir kitąmet – vidutiniškai jie augs 4 procentais. O šiemet, nepaisant koronaviruso pandemijos, atlyginimai maždaug 5 procentais augo sektoriuose, kurie nuo koronaviruso beveik nenukentėjo. Tikėtina, kad šiose srityse algos kils ir toliau.

„Labiausiai kilo sektoriams, kurie yra atsparūs visai pandemijos situacijai. Tai – IT sektorius, finansų sektorius lengviausiai gali dirbti iš nuotolio. Jų paslaugų tiekimas per daug nesutriko. Aišku, ir tuose sektoriuose yra atstovų, kuriems sumažėjo pardavimai“, – sako „Baltic Salary Survey“ konsultantas Povilas Blusius.

REKLAMA

Tuo tarpu, pasak ekonomistų, nei gyventojai, nei įmonės per daug atsipalaiduoti neturėtų, mat neaišku, kokia situacija bus įpusėjus rudeniui. O jei pasikartotų pilnas ar dalinis karantinas, tuomet įmonėms teks susiveržti diržus, o atlyginimų augimas sulėtės.

„Didžioji dalis įmonių, natūralu, kad elgsis labai atsargiai ir stengsis per daug optimistiškai ateities neprognozuoti. Nes labai svarbu išlaikyti esamus darbuotojus ir galbūt geriau tą neapibrėžtą laikotarpį pragyventi susispaudus, kad būtų galima išlaikyti veiklos tęstinumą“, – pasakoja „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Baltic Salary Survey“ atlikto tyrimo duomenimis bendras atlyginimų augimas šiemet Lietuvoje yra perpus mažesnis nei pernai ir nesiekia ekspertų prognozuotos 5 procentų ribos. Kaimyninėse Baltijos šalyse situacija panaši – Latvijoje mėnesinis bazinis atlygis kilo kiek daugiau kaip 4 procentais, Estijoje – daugiau kaip 6 procentais.

Tiesa, dėl šalį užklupusio viruso ir įvesto karantino Lietuvoje išaugo ir atleidimų skaičius. Tyrimo duomenimis, 17 procentų organizacijų atleido dalį savo darbuotojų.

„Čia 17 procentų tai buvo pandemijos metu. Mes darėme tyrimus periodinius, tai tiesiog kai kur buvo laikini atleidimai. Viešbučiai turėjo atleisti arba prastovoms išleisti žmones. O paskui juos vėliau, kai situacija vasarą pagerėjo susigrąžino“, – teigia P. Blusius.

Kai viešbučių ir restoranų sektoriai patyrė didžiausią nuosmukį, o jų darbuotojams atlyginimai traukėsi, viešajame sektoriuje algos ėmė kopti į viršų. Ekonomistų teigimu, didžiausią varomąją jėgą atlyginimų kilimui turėjo viešasis sektorius, kuriame buvo dalijami priedai. Čia atlyginimai per metus išaugo net 13 procentų, o per ketvirtį – 6 procentais.

„Tai yra iš tiesų spartus augimas ir tai nestebina. Viešajame sektoriuje, sveikatos apsaugoje buvo tie žmonės, kurie sutiko pandemiją pirmosiose gretose. Jiems teko didesnis darbo krūvis ir tai buvo atlyginta didesnėmis vienkartinėmis išmokomis, priedais“, – kalbėjo „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

REKLAMA

Tuo tarpu Lietuvos banko atliktas tyrimas rodo, kad žmonės nerimauja dėl savo ateities. Mat daugiau kaip pusė apklaustų Lietuvos namų ūkių pajuto finansines pasekmes. Trečdaliui sumažėjo pajamos, o 6 procentai gyventojų išvis prarado nuolatinį pajamų šaltinį.

„Dėl koronaviruso gyventojų lūkesčiai suprastėjo, į ateitį žiūrima atsargiau ir daugėja tokių, kurie sako, kad ateityje savo pajamas ir išlaidas planuos atsargiau“, – sako Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Vaidotas Tuzikas.

Finansų ministerija jau prognozuoja, kad šiemet vidutinis mėnesinis atlyginimas šalyje augs 6,5 procento. O štai kitąmet augimo tempas sulėtės iki 3 procentų.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų