Gitano Nausėdos patarėja – apie Kinijos ir Baltarusijos rinkų praradimą: jos yra gana ribotos

Prezidentas Gitanas Nausėda duodamas interviu „Financial Times“ ir kalbėdamas apie suprastėjusius santykius su Kinija pabrėžė, kad Lietuva laikosi vertybinės užsienio politikos. Tiesa, verslo asociacijų vadovai tokią politiką kritikuoja sakydami, kad tai turės blogesnių ekonominių padarinių, nei garsiai kalbama.

Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Lietuvos prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.

Lietuva vykdo vertybinę užsienio politiką, bet ta politika turi ekonominių padarinių, kurie ne visada Lietuvai naudingi. Mes praradome Baltarusijos rinką, dabar prarandame Kinijos rinką. Prezidentas Gitanas Nausėda duodamas interviu „Financial Times“ sakė, kad toks yra mūsų kelias. O sakykite, koks yra šio kelio tikslas?

Prezidentas kalbėdamas „Financial Times“ pabrėžė, kad Lietuva vykdo vertybinę užsienio politiką. Jei neturėtume tų vertybių – demokratijos, žmogaus teisių, tų klasikinių vakarietiškų vertybių, tai turbūt ir užsienio politikoje neturėtume, į ką atsiremti. Jei mes vykdytume tik realpolitik, tai vieną dieną mums galbūt atrodytų, kad tai yra svarbu, kitą dieną pasirodytų, kad kažkas kitas yra svarbu ir nebūtų orientyrų. Dabar ta vertybinė politika yra labai aiškūs orientyrai.

Jūs minėjote rinkas, kurias prarado Lietuva. Aš sakyčiau, kad tos rinkos yra gana ribotos. Taip, turėjome ten prekybinių interesų, nesame suinteresuoti, kad visiškai nustotume juos ten turėti, tačiau rinkos nebuvo tokios didelės, kad jų praradimas gyvybiškai paliestų Lietuvos ekonomiką.

Bet verslo asociacijų vadovai šiomis dienomis kritikuoja tokią politiką, tokį pasirinkimą dėl Kinijos sakydami, kad buvo galima elgtis santūriau ir neprarasti normalių ekonominių santykių, kurie turės blogesnių ekonominių, finansinių padarinių Lietuvai, nei šiandien garsiai apie tai kalbama.

Taip. Prezidentas čia turi tam tikrų taktinių pastabų tiems, kurie galbūt nepakankamai subtiliai elgėsi šitoje situacijoje neišduodami savo vertybinių interesų, tačiau pažiūrėdami, ar tam tikri konkretūs sprendimai padeda mūsų tikslui.

Ne kartą esame sakę ir kinams tą patį pakartojome, kad norime gerų santykių su Kinija, norime toliau palaikyti politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius, taip pat norime, kad kinų ambasadorius sugrįžtų į Lietuvą ir šito neatsisakome. Mūsų ranka Kinijai yra ištiesta.

Konkrečiai sprendimas dėl Taivano žmonių atstovybės buvo prezidento, kuris pagal Konstituciją sprendžia užsienio politikos klausimus, iniciatyva, ar vis dėlto ši iniciatyva kilo iš Užsienio reikalų ministerijos?

Visame paveiksle tai yra tik detalė. Iniciatyva kilo iš Užsienio reikalų ministerijos ir kaip aš suprantu Vyriausybė savo programoje taip pat turi įrašiusi punktą dėl Taivano atstovybės įkūrimo ir Lietuvos atstovybės Taivane.

REKLAMA

Prezidentas kalba apie strategiškesnius dalykus – mūsų santykius su Kinija, mūsų santykius su Taivanu. Vėlgi jis sako, kad Kinija neturėtų mums diktuoti, su kuo mums eiti ir kokius mums sąjungininkus pasirinkti, su kuo draugauti, kur kokias atstovybes steigti. O tai, kad Lietuva ir toliau laikysis vienos Kinijos politikos, šito principo taip pat nėra atsisakoma.

Ar šiomis dienomis Prezidentūra deda pastangas kaip nors tvarkyti šitą situaciją, spręsti problemas, kilusias su Kinija?

Taip, nuolatos kalbamasi su Užsienio reikalų ministerija, kalbamasi su mūsų partneriais Europos Sąjungoje ir NATO sąjungininkais.

Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.


Rašyti komentarą...
L
Laimis
2021-08-30 19:20:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Labai bogai ,kai muse lenda i kova su dramliu.Esi niekas ,tai ir sedek tyliai po sluota ir nekisk nosies kur nereikia.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų