• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Neringos gyventojai bei svečiai ne tik neišvys Naujųjų metų fejerverkų, bet ir patys tokių šaudyti negalės. Taip, argumentuodama ekologija ir medikų trūkumu, nusprendė vietos valdžia. Tokią naujieną žmonės sutinka įvairiai – vieni piktinasi, kiti sveikina, o štai ukrainiečiams ši tema kelia ašaras.

Neringos gyventojai bei svečiai ne tik neišvys Naujųjų metų fejerverkų, bet ir patys tokių šaudyti negalės. Taip, argumentuodama ekologija ir medikų trūkumu, nusprendė vietos valdžia. Tokią naujieną žmonės sutinka įvairiai – vieni piktinasi, kiti sveikina, o štai ukrainiečiams ši tema kelia ašaras.

REKLAMA

Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Fejerverkų vaizdai sutinkant Naujus metus greit Lietuvoje gali tapti retenybe. Vis daugiau šalies miestų ir miestelių atsisako naujametinių fejerverkų. O Neringa žengė dar toliau – žmonėms net uždraudė sutinkant 2023-uosius savivaldybės teritorijoje šaudyti savo fejerverkus. Viena iš priežasčių – saugumas.  

„Mes labai nutolę nuo pagrindinių ligoninių, kurios galėtų suteikti pagalbą. Na, pirmajam dar kuriam nepasisekė gaut iš fejerverko kur nors, pirmajam įlipti į greitąją būtų kaip ir sėkmės atvejis. Nes antrajam jau tektų pagalbos laukti labai ilgai“, – tikino , Neringos meras Darius Jasaitis.  

REKLAMA
REKLAMA

Kita svarbi priežastis, lėmusi tokį sprendimą, anot mero, tai ekologija. Jei kiti šalies miestai po Naujųjų nakties gali ramiai šluotis paliktas fejerverkų šiukšles, tai Neringoje jos visos dėl stipraus vėjo dar tą pačią naktį keliauja tiesiai į marias ar jūrą. Tiesa, vienas būdas Neringoje pasitikti 2023-uosius šaunant fejerverkus yra.  

REKLAMA

„Įlipus į jūrą ar įsmeigus fejerverką į jūrą, tai jau nebe Neringos savivaldybės teritorija, o Lietuvos Respublika. O Lietuvoje, fejerverkai, lyg ir neuždrausti. Bet irgi aš nenorėčiau, kad jūrą terštume, nes vasarą maudomės“, – teigė D. Jasaitis.   

O Nidos gyventojai bei svečiai į tokį draudimą sureagavo įvairiai. Vieni piktinasi, kitiems, atvykusiems iš karo draskomos Ukrainos, ši tema sukėlė ašaras:   

REKLAMA
REKLAMA

„Pas mus labai dažnai naudojo fosforines bombas, kuri kaip fejerverkas. Ir tai padarė man labai didelį poveikį psichikai. Aš labai bijau stiprių garsų ir… Man patikdavo fejerverkai. Labai patikdavo fejerverkai. Bet dabar nebegaliu.“  

„Pavojinga. Ir šiaip čia ramus miestas, fejerverkų nelabai.“

„Kad fejerverkų nėra, tai didžiausia nesąmonė. Žmonėms atima džiaugsmą ir šventinę nuotaiką.“  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto medikai tokį Neringos sprendimą giria. Anot jų, kiekvienais metais ligoninės priimamasis likus valandai iki vidurnakčio pradeda pilnėti ir ištuštėja tik įsibėgėjus pirmai naujųjų metų nakčiai. O petardų ir fejerverkų žaizdos baisios.  

„Nutraukti pirštai, daugybiniai kaulų lužiai, kai reikia jau mikrochirurgų pagalbos. Kad žmogus išsaugotų rankos funkciją, kad nereiktų amputuoti tos galūnės. Dėl akių traumų dažniausia būna nudegimai. Jei patenka tų peleniukų į akis – svetimkūniai, nudegimai“, – teigė Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyriaus gydytoja Rūta Juškaitė.

REKLAMA

Tačiau šventinių sprogmenų pardavėjai sako, kad dėl nelaimių kalti ne fejerverkai ar petardos, o žmonių kvailumas ir žioplumas. Štai, specialistas rodo, kodėl dėl žmonių neišmanymo daugiašūviai fejerverkai nuvirsta: „Ant galo padėkliuko būna padėkliukas. Jį reikia paimti, atlenkti ir pastatyti fejerverką. Jei fejerverkas ant tiek mažas yra, jis visada turės tą padėkliuką. Ir jei jūs jo neišskleisit, pastatysi dar ant nelygaus pagrindo, fejerverkas gali nuvirsti.“  

REKLAMA

Anot vaikino, uždrausti fejerverkus yra lengviausia. Daug sunkiau išmokyti žmones elgtis atsakingai. O ir fejerverkų populiarumas nė kiek nemažėja. Kai kurie atbėga nusipirkti prieš pat vidurnaktį.  

„Mes dirbam iki pat vienuoliktos dažniausiai. Kol eina klientai, tol ir dirbam. Jau vienuoliktą dažniausiai sustoja, bet iki vienuoliktos būna, eina tikrai“, – teigė Haroldas Žemgulis, „Torpeda.lt“ vadovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, šventiniai sprogmenys gali sužeisti ne tik žmones. Štai, gyvūnų globėja Lina ant rankų laiko dviejų mėnesių šuniuką Turbo. Jam šie Naujieji bus pirmi gyvenime, tad Lina galvoja, kaip mažylį apsaugoti nuo šoko.  

„Gyvūnams fejerverkai gali kelti ne tik stresą, bet ir fizinį skausmą. Nes jų klausa, tiek šuniukų, tiek kačiukų, jų klausa yra žymiai jautresnė nei žmogaus. Jie tuos garsus girdi daug stipriau nei mes“, – tikino Lina Mišeikienė, „Lietuva – gyvūnams“ savanorių koordinatorė.  

REKLAMA

Šiemet be fejerverkų Naujuosius metus pasitiks visi trys didžiausi Lietuvos miestai. O štai kurortuose situacija įvairi. Palangos ir Druskininkų gyventojai bei svečiai fejerverkus išvys. Birštone tokių vaizdų tikėtis neverta. Tiesa, nė viena savivaldybė, išskyrus Neringos, neuždraudė fejerverkų šaudyti norintiems tai daryti tautiečiams.

Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.

Tai pagal juos turim visko atsisakyti. Nesąmonė. Nepatinka tegul čiuožia namo
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
  • Šventiniai atradimai su VILVI

TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų