O profsąjungos atšauna, kad tokie norai pagrįsti ir kvalifikuoti darbuotojai turi uždirbti bent penktadaliu daugiau.
Prie Šiaulių esančiuose Bubiuose Dalė tvarko seniūnijos aplinką. Moteris darbu nesiskundžia, tik sako, atlygis mažokas. Moteris už kasdienį aplinkos tvarkymą kas mėnesį gauna minimalią algą – 630 eurų – ir pripažįsta, kad jei ne savas daržas, prasimaitinti būtų sunku.
„Kaime gyvenu, užsiauginu kažkiek savo daržovių, važinėti niekur nereikia, vietoje darbas. Bet kai kitas eina į parduotuvę, tai gal mažokai“, – sako Dalė.
Nors dar tik prasidėjo gegužė, Vyriausybė jau svarsto, kiek kitąmet didinti minimalią algą. Finansų ministerija parengė planą, pagal kurį minimali alga į rankas padidėtų 76 eurais. Tokios naujienos Dalei suteikia optimizmo, tačiau moteris vis tiek nerimauja, kaip reikės sudurti galą su galu, mat dėl infliacijos išlaidos kas mėnesį didėja.
„Kai dabar kainos kyla valandomis, norėtųsi, kad daugiau būtų. Parduotuvėje žiūri į akcijas, jei nori geresnio daikto, reikia pagalvoti einant į parduotuvę“, – teigia Dalė.
Vyriausybė rengiasi kitais metais minimalią algą padidinti dešimtadaliu ir jau kitą savaitę planuoja patvirtinti štai tokius dydžius – minimali alga popieriuje viršys 900 eurų, tačiau atėmus mokesčius į rankas žmonės gaus dviem šimtais eurų mažiau. Mokesčiai kitąmet sudarys iš esmės tiek pat kiek šiemet, o į rankas gaunama suma padidės dėl didinamo neapmokestinamųjų pajamų dydžio.
„Vieniems atrodo per mažas, darbdaviams atrodo per didelis. Susitikta per vidurį, Lietuvos banko siūlymas buvo 13 proc., 10 toks kompromisas, aukso vidurys“, – tvirtino ministrė Monika Navickienė.
Vyriausybės planuojamam minimalios algos didinimui praėjusią savaitę pritarė ir Trišalė taryba, tačiau jos nariai pripažįsta, kad sutiko su vyriausybės siūlymu pro sukąstus dantis – darbdaviai nerimauja, kaip ekonomikai smunkant reikės darbuotojams didinti algas, o profesinės sąjungos norėtų dar didesnio algų pakėlimo, kad kompensuotų pastarųjų metų didžiulę infliaciją.
„Dabar nelabai laikas kelti MMA ir mokesčius, labai neapibrėžta ekonominė situacija, techninė recesija, kas bus rudenį, sudėtinga pasakyti“, – tikino Pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.
„Mūsų siekis auginti darbo užmokesčius, kad jie padengtų infliaciją, nes šiai dienai žiūrint rezultatus, realus darbo užmokestis nuolat mažėja, tas liūdina“, – kalba profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Vyriausybei jau dabar įvardijus, kad kitąmet ketina dešimtadaliu padidinti minimalią algą, darbdaviai nerimauja, kad ir kiti, didesnius atlyginimus gaunantys darbuotojai ims bruzdėti ir reikalauti panašiai ar dar daugiau didinti atlyginimus.
„Ne iš karto, bet tai gali sąlygoti, visi MMA didinimai sąlygoja algų didinimą“, – tvirtino R. Sartatavičius.
Profesinės sąjungos ragina darbdavius nesistebėti, kad sužinoję apie vyriausybės planus didinti minimalią algą ir kiti darbuotojai ims reikalauti daugiau pinigų. Tokius lūkesčius patvirtina ir ekonomistai.
„Labai didelės diskusijos Lietuvoje kyla, kiek kvalifikuota jėga turi gauti palyginti su MMA. Vieni sako, kad ir 1 euru normalu. Ne, Europoje yra susitarimas, kad turi būti 20 proc. plius“, – sakė profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
„Yra ryšys iš tikrųjų. MMA turi būti mokama už nekvalifikuotą darbą, kai dydis kilstelimas, dirbantieji kvalifikuotą darbą dirbantieji turi pagrindą reikalauti didesnių atlyginimų, nes turi būti atotrūkis nuo nekvalifikuoto darbo“, – kalbėjo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ekonomistai prognozuoja, kad praėjusių metų pabaigoje 1900 eurų pasiekęs vidutinis atlyginimas šiemet ūgtels dar ne mažiau kaip dešimtadaliu, tai yra dirbantieji gaus dar apie 200 eurų daugiau ir į rankas vidutinė alga gali viršyti 1300 eurų.
