Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ketvirtadienį sostinėje vykusio Sausio 13-osios minėjimo metu šalia Seimo susirinko apie 750 protestuotojų, nepatenkintų valdžios vykdoma pandemijos valdymo politika. Kai kurie visuomenininkai sako, kad šie protestai yra ne mažiau svarbūs už Laisvės kovas.

Ketvirtadienį sostinėje vykusio Sausio 13-osios minėjimo metu šalia Seimo susirinko apie 750 protestuotojų, nepatenkintų valdžios vykdoma pandemijos valdymo politika. Kai kurie visuomenininkai sako, kad šie protestai yra ne mažiau svarbūs už Laisvės kovas.

REKLAMA

Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys.

Pastaruoju metu girdėjome nemažai įdomių istorinių paralelių. Štai pernai filosofė ir visuomenininkė Nida Vasiliauskaitė sakė, kad protestai prieš vakcinavimą, prieš galimybių pasą yra nemažiau svarbūs, ir net svarbesni už Sausio 13-ąją. O štai visai neseniai užsienio reikalų ministras palygino Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu su Laisvės kovomis. Kaip jūs vertinate šias istorines paraleles?

Nemanau, kad mums dabar reikėtų apeliuoti Sausio 13-ąją propagandiniais tikslais. Neužmirškime, kad tuo metu ir Kovo 11-oji, ir Sausio 13-oji buvo mūsų tautinės bendruomenės, politinės bendrijos solidarumo dienos. Iš tikrųjų skirtingai mąstantys, skirtingai galvojantys lietuviai tuo metu sugebėjo veikti kartu, sutarti dėl bendro tikslo.

REKLAMA

Tuo metu Aukščiausioji Taryba ir Vyriausybė nebūtų nieko nuveikusi ir nepriklausomybės tikrai nebūtų pasiekusi be visos tautos, visos visuomenės paramos. Šiandien mes turime tai prisiminti.

Vieni sako, kad ne už tokią Lietuvą kovojome, kiti tyčiojasi iš tų, kurie taip sako ir pabrėžia, kad būtent už tokią. Kaip sakytumėte jūs?

Kovota buvo už laisvą demokratinę Lietuvą, kurioje visos nuomonės yra įmanomos. Natūralu, kad žmonės skirtingai vertins nueitą Lietuvos kelią. Kas man atrodo labai nepriimtina – tai marginalizuoti tuos žmones, kurie turi abejonių, turi klausimų arba nėra patenkinti esama Lietuvos valstybės būkle.

Prisiminkime, kad mes kūrėme Lietuvą, kaip jos šeimininkai. Jeigu šiandien dalis Lietuvos visuomenės sako, kad mes nesijaučiame Lietuvos šeimininkais, jie turi būti išgirsti, o nesakyti, kad jūs, padugnės, pasitraukite nuo mūsų šviesus kelio. Šitaip Lietuva nebuvo kuriama ir nemanau, kad turėtų būti taip kuriama toliau.

Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų