Sausio 13-oji

Nuo sausio 13-osios praėjus 35 metams, kyla klausimų apie lietuvių savijautą, psichologinę sveikatą ir požiūrį į pasaulį. Ar per daugiau nei trisdešimt nepriklausomybės metų tapo lengviau manipuliuoti visuomene? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutuoja gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius. Kaip keitėsi per 35 metus mūsų tautos psichinė sveikata? Ar galima tokį vertinimą turėti? M. Marcinkevičius: Labai geras klausimas, tiktai jisai yra labai platus.

Sausio 13-ąją minėjo visa Lietuva – liepsnojo atminimo laužai, žvakių šviesos ir kartu su varpais skambėjo žuvusiųjų vardai. Mokyklose vaikų ir mokytojų balsai susijungė giedant „Tautišką Giesmę“, o žmonės, prisimindami skaudžius 1991-ųjų metų įvykius, nesulaiko ašarų. Moksleiviai rinkosi ir Lukiškių aikštėje, kur sniegą mėlynos jūros spalva nudažė jų sudėtos neužmirštuolės. Gyventojai atviri – tai diena, kai prisiminimai, skausmas susilieja į bendrą tylų pažadą nepamiršti.

Prisimenant lemtingus 1991 m. Sausio 13 d. įvykius, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta kraujo donorystės akcija, subūrusi ir ilgamečius donorus, ir pirmą kartą atėjusius paaukoti kraujo. Pasak medikų, labiausiai kraujo trūksta po didžiųjų metų švenčių, o vienas kraujo paaukojęs žmogus gali išgelbėti net tris gyvybes.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Vilnietis Donatas kraujo donorystei tikrai ne svetimas – savo kraują jis aukoja jau ketvirtą kartą.

Prisimenant Sausio 13-ąją Seimo narė Ligita Girskienė savo „Facebook“ paskyroje pasidalino jautriu įrašu – namų sąlygomis sudainavo Eurikos Masytės dainą „Laisvė“. Vaizdo įrašas jau peržiūrėtas daugiau nei 17 tūkst. kartų. Jame – visai kitokia Seimo narės pusė. Šis nuoširdus atlikimas akimirksniu sulaukė didelio internautų dėmesio. Klausytojai džiaugiasi ne tik gražiu balsu, bet ir pasirinkta daina, kuri geriausiai atspindi šios dienos prasmę.

Antradienį Lietuva mini Laisvės gynėjų dieną. Sausios 13-osios proga kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino mūsų ateitį – ar esame pasirengę apginti Lietuvą? „Sausio 13-oji kasmet ateina patikrinti mūsų atminties, mūsų budrumo, drąsos ir pasirengimo vėl apginti Lietuvą, savo valstybės Nepriklausomybę. Kaip ir tada, prieš 35 metus“, – feisbuke rašo D. Grybauskaitė. 1991 m. sausio 13 d. gindami Lietuvos laisvę žuvo 14 piliečių.

Atkurtai Lietuvos Respublikai sausis primena apie juodžiausią, sunkiausią, bet tuo pačiu ir vilties kupiną metą. Tamsiausia naktis būna prieš aušrą. Taip tomis dienomis buvo ir Lietuvai, nepalūžusiai po sovietų okupantų vikšrais, nepasidavusiai vietinių kolaborantų nutempti mus atgal į nelaisvę. Šiemet minime 35-ąsias 1991-ųjų sausio įvykių metines. Daugelis kalba apie tai, kas vyko sausio 13-ąją Vilniuje, tačiau nedaugelis žino apie tai, kas vyko Kaune.

Vilniaus apygardos teismas išdavė Europos arešto orderius keturiems nuteistiesiems Sausio 13-osios byloje. Orderiai buvo išduoti pernai gruodį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymu. „Teisme buvo gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas dėl Europos arešto orderio išdavimo. Kadangi Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas tęsia pasislėpusių Sausio 13-osios byloje nuteistų užsienio piliečių paiešką.

Antradienį Lietuva 35-ąjį kartą mini tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Šventiniai renginiai prasidės tradicine pilietine akcija „Pergalės šviesa“. Namų, įmonių, mokyklų languose vėl bus uždegamos žvakutės. Prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje bus padėta gėlių. Vėliau minėjimas persikels į istorinę Seimo Kovo 11-osios Akto salę.

Prezidentas Gitanas Nausėda Sausio 13-ajai atminti skirtų laužų uždegimo ceremonijoje pabrėžė, jog laisvė turi būti nuolat puoselėjama ir privalome būti pasirengę sumokėti jos kainą.  „Laisvė yra duotybė. Tačiau laisvė (yra – ELTA), kaip ir šita ugnis, kuri dega, tačiau kurią nuolat reikia puoselėti (…) tam, kad ji liepsnotų skaisčiai. Ir (reikia – ELTA) jokiu būdu nesustoti ir nepagalvoti, kad laisvės kovos yra įvykusios praeityje, mes jas laimėjome vieną kartą ir visiems laikams.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pirmadienį prie Vilniaus televizijos bokšto suliepsnojo laužas, per šimtą žmonių susirinko pagerbti Sausio 13-osios aukų.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse apžvelgti įvykius, atvedusius Lietuvą iki nepriklausomybės atkūrimo, parlamento rūmuose rinksis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai.  Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo surengtame forume bus diskutuojama apie šalies gynybos organizavimą prieš 35 metus ir svarbiausių institucijų atkūrimą. Sveikinimo žodį forumo dalyviams tars Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.

Lietuvoje pradedamas minėti Sausio 13-osios įvykių 35-metis – pirmadienį bus degami atminimo laužai, vyks koncertai, o Seime vyks tradicinė laisvės gynėjų rikiuotė. Pastaroji parlamente vyks priešpiet, į susirinkusiuosius kreipsis pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, sveikinimo žodį tars kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.

Laisvės gynėjų dienos 35-metis: renginių metu bus eismo ribojimų, keisis viešojo transporto judėjimas Minint 35-ąsias sausio įvykių metines, tautos vienybės simboliais tapusiose Vilniaus vietose vyks minėjimo renginiai – bus deginami laužai, vyks tradicinis bėgimas, ant Vilniaus Katedros varpinės sužydės „Neužmirštuolės“ žiedas ir kt. Renginių metu keisis viešojo transporto judėjimas, bus eismo ribojimų.   Sausio 10 d., šeštadienį nuo 11.30 iki 13.30 val.

Artėja Laisvės gynėjų diena, kurią Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras tradiciškai pažymės ypatingu sakralinės muzikos koncertu. Šįmet Sausio 13-ąją teatre skambės kompozitoriaus Algirdo Martinaičio oratorija „Gailestingumo altorius“ – kūrinys, įkvėptas šventosios Faustinos, keletą trumpo žemiškojo gyvenimo metų praleidusios Vilniuje, dienoraščio fragmentų.

Sausio 13-osios byloje pusantrų metų kalėjimo bausme už tai, kad kartu su kitais kariais, vairuodamas tanką, bandė išvaikyti laisvę gynusius lietuvius prie Spaudos rūmų, nuteistas Aleksandras Radkevičius šiuo metu yra Ukrainoje. Dar neseniai jis kariavo Ukrainos pusėje prieš Rusiją. Lietuva turėtų prašyti, kad Ukraina jį išduotų, tačiau to nedaro.

1991 m. pradžioje Lietuva gyveno įtemptu laikotarpiu. Nuo 1990 m. atkūrusi nepriklausomybę, ji patyrė didžiulį Maskvos politinį ir ekonominį spaudimą. Sovietų Sąjunga blokavo prekių tiekimą, ribojo energijos resursus ir taip mėgino priversti Lietuvą atsisakyti nepriklausomybės siekių. Kartu veikė prosovietinės jėgos šalies viduje, kurios siekė parodyti, kad naujoji valdžia nesugeba valdyti valstybės.

Visi žinome, kaip žmonės rinkosi ginti svarbiausių valstybės objektų Vilniuje. Tie, kurie buvo per jauni visa tai patirti, kiekvieną Sausio 13-osios rytą šias istorijas išgirsdavo iš mokytojų. Tačiau kalbėdami apie Sausio įvykius, dažniausiai minime tik sostinę. Ir nors Vilnius buvo šių dramatiškų įvykių epicentre, kitų miestų indėlio pamiršti negalime.

Seimui nepritarus, kad Sausio 13-oji būtų paskelbta nedarbo diena, parlamento pirmininkas Saulius Skvernelis teigia nematąs prasmės dar kartą teikti tokį siūlymą, bet svarsto apie didesnę šventinių dienų pertvarką. „Nežinau, ką dar galima tobulinti. Tai buvo antras bandymas užšachuoti šitą projektą, ir nežinau, su kuo tai susiję.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) imsis nagrinėti buvusio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo atsakomybę dėl Sausio 13-osios įvykių, pirmadienį skelbia portalas „15min“. Kaip skelbia portalas, žuvusiųjų artimieji siekia, kad 2022-aisiais miręs M. Gorbačiovas būtų pripažintas atsakingu dėl to, kad būdamas sovietų ginkluotųjų pajėgų vadu 1991 metų sausio 11–13 dienomis nesiėmė priemonių užkirsti kelią kariuomenės vykdomiems nusikaltimams.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo nepritarė Sausio 13-osios paskelbimui nedarbo diena, kartu atsisakant lapkričio 2-osios – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) – kaip šventinės dienos. Iniciatyvą palaikė 42 parlamentarai, prieš buvo 12 Seimo narių, susilaikė – 32. Tokiai rokiruotei anksčiau yra pritarusi Vyriausybė, kuri pasiūlė nedidinti nedarbo dienų skaičiaus ir todėl atsisakyti lapkričio 2-osios.

Parlamentarai nutarė, kad siūlymas Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena, turi būti svarstomas toliau. Antradienį nepritarta Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadai atmesti Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio projektą. Tokią komiteto išvadą palaikė 33 Seimo nariai, prieš buvo 78, aštuoni politikai susilaikė. S. Skvernelio teigimu, Laisvės gynėjų diena nusipelnė aukštesnio įvertinimo nei dabar jai suteiktas atmintinos dienos statusas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė siūlymui paskelbti Sausio 13-ąją nedarbo diena. Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio iniciatyvą Laisvės gynėjų dieną padaryti šventine palaikė penki komiteto nariai, prieš buvo vienas, penki susilaikė. Kad projektas toliau būtų svarstomas Seime, parlamentarai šią komiteto išvadą turėtų atmesti plenarinių posėdžių salėje.

Laisvės gynėjų ir Sausio 13-osios įvykių atminimą įamžinantis Seimo Sausio 13-osios memorialas penktadienį atveria duris visuomenei, jį bus galima lankyti kasdien. Kaip pranešė Seimo kanceliarija, memorialą aplankyti galima kasdien nuo 8 iki 20 val., iki šiol memorialo durys visuomenei būdavo atveriamos sausio 12–13 dienomis, per Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginius. Sausio 13-osios memorialas, įamžinantis Laisvės gynėjų ir 1991 metų įvykių atminimą buvo sukurtas 2008 metais.

Seimui svarstant siūlymą Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena, parlamentarai, Vyriausybės, verslo, profsąjungų ir visuomeninių organizacijų atstovai vieningai sutaria, kad tai viena svarbiausių Lietuvos istorijos datų, kuri verta valstybinės šventės statuso. Tačiau, ar Sausio 13-oji galėtų būti papildoma nauja laisva diena, ar tektų atsisakyti kito laisvadienio – nesutariama.

 Trečiadienį susirinkusi Trišalė taryba nusprendė palaikyti siūlymą Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – įtraukti į nedarbo dienų sąrašą. Tačiau, ar ji turėtų būti dar viena, papildoma laisva diena, nuomonės išsiskyrė: tam pritarė profsąjungų atstovai, o darbdaviai pasiūlė įvedant šią dieną iš nedarbo dienų sąrašo išbraukti lapkričio 2 d.  „Formuojame, kad Trišalė taryba pritaria, jog sausio 13 d. būtų įtraukta į Darbo kodeksą tarp nedarbo dienų“, – Trišalės tarybos posėdžio metu te...

Socialiniai partneriai Trišalėje taryboje antradienį turėtų svarstyti Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymą Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – įtraukti į nedarbo dienų sąrašą.   Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) laikinasis pirmininkas Audrius Gelžinis Eltai anksčiau teigė iš esmės pritariantis Sausio 13-osios paskelbimui valstybine švente, tačiau išsakė ir nuomonę, jog neskoninga kartu kalbėti apie kitos šventinės dienos atsisakymą.

Seimui svarstant apie galimybę Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena bei atsisakyti vieno iš dabartinių laisvadienių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė tikina, jog gegužės 1-osios statuso niekas nekeis. „Mes laikomės pozicijos, kad gegužės 1 dienos tikrai niekas nekeis. Jeigu yra iniciatyva padaryti papildomą poilsio dieną, Sausio 13-ąją, tai tą galima svarstyti. Pirmiausia turėtų svarstyti Trišalė taryba, nes yra labai svarbi socialinių partnerių nuomonė.

Vilniaus apygardos teismas atmetė Sausio 13-osios aukų artimųjų atskirąjį skundą byloje, kurioje jie siekė iš buvusio ir dabar jau mirusio Sovietų sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo prisiteisti po 100 tūkst. eurų neturtinės žalos. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra negalimas mirusio atsakovo teisių ir pareigų perėmimas.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė siūlymui sausio 13-ąją minimai Laisvės gynėjimų dienai suteikti valstybinės šventės statusą. Už tai balsavo 43 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė 27 politikai. Toliau projektą svarstys parlamentiniai komitetai.

Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui pasiūlius į šventinių dienų sąrašą įtraukti Laisvės gynėjų dieną, Seimo liberalai nusitaikė į gegužės 1-ąją švenčiamą Tarptautinę darbo dieną.  Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Simonas Gentvilas, Simonas Kairys ir Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo Darbo kodekso ir Atmintinų dienų įstatymų pataisas, kurias priėmus Gegužės 1-oji išliktų atmintina diena, tačiau būtų darbo diena.

Lietuvos žmonės atiduoda pagarbą žuvusiems Laisvės gynėjams, bet kartu ir švenčia tai, kad tauta sugebėjo apginti šalies Nepriklausomybę. Vis tik minint 1991-ųjų sausio įvykius skamba perspėjimai ir nuojautos, kad kova už laisvę dar nesibaigė. Štai ir prieš keletą dienų Rusijos Dūmos atstovas pareiškė, kad Lietuva yra Rusijos teritorija. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad rusų grasinimų lietuviai jau nebebijo.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos žmonės atiduoda pagarbą žuvusiems Laisvės gynėjams, bet kartu ir švenčia tai, kad tauta sugebėjo apginti šalies Nepriklausomybę. Vis tik minint 91-ųjų sausio įvykius skamba perspėjimai ir nuojautos, kad kova už laisvę dar nesibaigė. Štai ir prieš keletą dienų Rusijos Dūmos atstovas pareiškė, kad Lietuva, tai Rusijos teritorija. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad rusų grasinimų lietuviai jau nebebijo.

Minint Laisvės gynėjų dieną, Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus pareigūnas, atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius iš istorinės Seimo Kovo 11-osios Akto salės tribūnos atkreipė dėmesį į informacinio karo pavojų. „Šiandien tos grėsmės niekur nedingo ir mes gyvename hibridinio karo sąlygomis. Tai mes girdime iš žvalgybos institucijų, tai girdime iš šalies vadovų ir patys tai matome, kiekvieną dieną susiduriame.

Verslo atstovai sako neprieštaraujantys, kad Sausio 13-oji būtų paskelbta valstybine švente ir taptų nedarbo diena, tačiau su sąlyga, kad būtų naikinama kita tokia diena, pavyzdžiui, gegužės 1-oji, lapkričio 2-oji, Joninės arba Žolinė.  Šį Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymą ketinama svarstyti ir Trišalėje taryboje.

Šiandien, sausio 13-ąją, minima visiems lietuviams be galo svarbi ir jautri diena – Laisvės gynėjų diena. Prisimenant ir pagerbiant žuvusiuosius 1991-ųjų sausio 13 d., kviečiama atlikti vos vieną veiksmą – uždegti žvakutę. Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis. Daugelis karų, nesutarimų, ginčų kildavo ir tebekyla būtent dėl noro apriboti ar visiškai panaikinti laisvę.

Minint Laisvės gynėjų dieną, pirmadienį Seime bus įteikta Laisvės premija, vyks atminimo renginiai. Ryte prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje bus padėtos gėlės, o šalies mokyklose vyks akcija „Pergalės šviesa“, kurios metu languose dešimčiai minučių bus uždegamos vienybės, atminties ir pergalės žvakutės. Vėliau iškilmingo posėdžio Seime metu Laisvės premija bus įteikta sovietmečio rezistentui, politiniam kaliniui, kunigui pranciškonui Juliui Sasnauskui.

Siekiant įprasminti Sausio 13-osios įvykių atminimą ir Laisvės gynėjų auką Lietuvai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo šią dieną paskelbti nedarbo diena. Jei Seimas pritartų šiai iniciatyvai, Laisvės gynėjų diena būtų įtraukta į Darbo kodekse numatytą švenčių, kuriomis paprastai nedirbama, sąrašą.  „Daugiau kaip 30 metų minima Laisvės gynėjų diena  dažniausia būna darbo diena.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse sostinėje bus degami atminimo laužai, vyks koncertai. Laužai sekmadienį liepsnos prie Vilniaus televizijos bokšto, prie Seimo rūmų Nepriklausomybės aikštėje, prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato.

Vilniuje daugiau nei 8 tūkstančiai žmonių dalyvavo tradiciniame – jau 33-iame pagarbos bėgime, skirtame tragiškiems 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiams atminti.  Dalyviai, susirinkę prie Antakalnio kapinių, nešė ne tik gėles, bet ir simbolinę vienybės dvasią, pagerbdami didvyrius, paaukojusius savo gyvybes už laisvę. 9 kilometrų bėgimas suvienijo visus susirinkusius: šeimas, pavienius bėgikus ir net keturkojus augintinius.

Sostinėje šeštadienį vyks 33-čią kartą rengiamas tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, jis skirtas paminėti laisvės gynėjų atminimą. Anot Lietuvos kariuomenės, Vilniuje organizuojamame bėgime gali dalyvauti visi norintieji. Trasos ilgis – devyni kilometrai, ji apima miesto gatves nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo Sausio 13-ąją paskelbti valstybės švente. Jis penktadienį registravo atitinkamas Darbo kodekso ir Atmintinų dienų įstatymo pataisas. Siūloma sausio 13-ąją minimą Laisvės gynėjų dieną išbraukti iš Atmintinų dienų įstatymo ir įrašyti į Darbo kodeksą greta kitų nedarbo dienų.

Taivano palankumo ir investicijų siekianti Lietuva ne tik prisistatinėja kaip vartai Taibėjui į Europą, bet ir rodo, jog tūkstančius kilometrų skiriančias tautas vienija panaši istorija siekiant laisvės nuo diktatūrinių režimų. Lietuvoje viešint Taivano užsienio reikalų ministrui, jam ir delegacijai buvo pristatytas Lietuvos kelias į nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Prie Seimo Sausio 13-osios memorialo ketvirtadienio popietę buvo padėti du vainikai, viename jų – Taivano vėliava.

Daugelis rusų, kurie nepritaria Rusijos karui Ukrainoje, vis dar abejoja, ar atsakomybę vis dėlto prisiimti jiems, ar sakyti, jog tai NATO provokacija ar netgi JAV kišimasis į Rusijos reikalus. Ekspertai teigia, kad taip yra todėl, kad šiandien Rusijos visuomenėje vis dar egzistuoja vadinamasis „aukos“ mentalitetas, skelbia „Untited 24 Media“. Kai kurie nurodo istorinį Rusijos režimų brutalumą ar net sunkią padėtį dešimtajame dešimtmetyje.

Tūkstančiai žmonių šiandien parodė pagarbą žuvusiems Sausio 13-ąją. Sostinėje surengtas jau seniai tradicija tapęs atminties bėgimas nuo Antakalnio kapinių iki televizijos bokšto. Kaip ir kasmet, trasą įveikė daugybė karių, bėgimo mėgėjų, šalies patriotų ir politikų. Tiesa, tik dalyvius sveikinusiam Krašto apsaugos ministrui niekaip nepavyksta prisijungti prie bėgančiųjų.

Vilniuje įvyko tradicinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, kuriuo pagerbiamos Sausio 13-osios aukos. Kasmet sostinėje vykstančiame renginyje dalyvavo maždaug 7 tūkst. asmenų. „Bėgikams blogo oro nebūna“, – Eltai teigė vienas bėgimo organizatorių. Bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ vyksta kasmet nuo 1992 metų ir tik 2021-aisiais neįvyko dėl COVID-19 pandemijos apribojimų. Jis, tradicičkai, prasidėjo Antakalnio kapinėse, o baigėsi – prie Televizijos bokšto.

Partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia Ana Luisa Monsė tikisi, kad iš laisvoje Lietuvoje gimusios kartos laisvės niekas nebemėgins atimti, tačiau jei išauštų tokia diena, ji tiki, kad jos karta pasielgtų lygiai taip kaip Sausio įvykių dalyviai. „Tikiuosi, kad iš jau laisvoje Lietuvoje gimusios kartos laisvės niekas nebemėgins atimti. Tačiau jei išauštų tokia diena, tikiu, mano karta pasielgs lygiai taip kaip Sausio įvykių dalyviai. Taip, kaip pridera.

Lietuva mini savąją pergalės dieną, kai prieš tris dešimtmečius, 91-ųjų sausį žmonės apgynė šalies Nepriklausomybę nuo sovietinių okupantų. Iškilmingame minėjime Seime, pagerbtI savo gyvybes ir sveikatą dėl Lietuvos paaukoję laisvės gynėjai. Įteiktos ir tradicinės Laisvės premijos. Šiemet skirti 2 apdovanojimai – Petrui Plumpai ir Europos parlamentui.

Lietuva mini savąją pergalės dieną, kai prieš tris dešimtmečius, 91-ųjų sausį žmonės apgynė šalies Nepriklausomybę nuo sovietinių okupantų. Iškilmingame minėjime Seime, pagerbtI savo gyvybes ir sveikatą dėl Lietuvos paaukoję laisvės gynėjai. Įteiktos ir tradicinės Laisvės premijos. Šiemet skirti 2 apdovanojimai – Petrui Plumpai ir Europos parlamentui.

Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė mano, kad esminis tarptautinės bendrijos prioritetas turi būti Rusijos baudžiamosios atsakomybės užtikrinimas už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą. „Lietuvos patirtis įrodo, jog baudžiamojo teisingumo paieškos praėjus daugeliui metų nėra lengvos. Todėl šiandien Rusijos vadovų baudžiamosios atsakomybės užtikrinimas už įvykdytą agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą turi būti esminis tarptautinės bendrijos prioritetas.