tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

840 milijonų eurų – tiek turto preliminariai per praėjusius metus neteko 2-osios pakopos pensijų fondai. Skaičiuojama, kad kiekvienas kaupimo sistemos dalyvis vidutiniškai pernai neteko 600 eurų.

840 milijonų eurų – tiek turto preliminariai per praėjusius metus neteko 2-osios pakopos pensijų fondai. Skaičiuojama, kad kiekvienas kaupimo sistemos dalyvis vidutiniškai pernai neteko 600 eurų.

REKLAMA

Prieš šio pensijų kaupimo 1,5 proc. prisideda ir valstybė, tačiau ar tai efektyvu? Į šį klausimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta ir VU profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.

Pone Krėpšta, kalbant apie valstybės dalyvavimą prisidedant prie kaupimo, tai yra visų mokesčių mokėtojų pinigai, kurie gali būti panaudoti ir kitaip – ten, kur trūksta. Jei žmogus kaupia 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio, tai valstybė prisideda 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Ar tai vis dar yra prasminga?

S. Krėpšta: Reforma ir kelių pakopų pensijų sistema buvo suformuota pačioje pradžioje, kad valstybė kviečia žmogų kaupti antroje pakopoje ir prisideda procentą nuo vidutinio darbo užmokesčio. Toks buvo socialinis kontraktas, socialinis susitarimas, kuriame dabar dalyvauja 1,4 milijono, didžioji dalis, dirbančiųjų. 

REKLAMA

Ar dabar būtų teisinga keisti žaidimo taisykles viduryje žaidimo, tai čia yra moralinis ir teisinis klausimas. Konstitucinis Teismas turėtų atsakyti, ar tai būtų įmanoma padaryti, jei politikai nuspręstų tai padaryti. 

REKLAMA

Dar vienas labai svarbus aspektas. Ir jums, ir man, ir visai visuomenei reikėtų atsakyti, ar žmogus vis dar norėtų dalyvauti antrojoje pakopoje, jei pasikeistų žaidimo taisyklės, valstybė nepridėtų procento. Tokį pokytį įgyvendinant reikėtų atidaryti ir langą išėjimui, o Estijos patirtis parodė, kad tada sistema tada tikrai sugriūva, didžioji dalis žmonių atsiima lėšas ir jas išleidžia trumpalaikiams pirkiniams. 

Kai buvo įvykdytas šitas pokytis, automobilių, buitinės technikos pardavimai Estijoje šovė per stogą.

REKLAMA

Bet pas mus gi jau buvo toks langas ir žmonės nepabėgo.

S. Krėpšta: Taip, nes buvo aiškus įsipareigojimas, kad valstybė taip pat prisideda ir dalyvauja kaupime. Jei pasikeistų šitas veiksnys, aš manau, kad tai būtų pakankamai stipru ir svaru. 

Kitas aspektas – iš valstybės indėlio didžiąją naudą gauna mažiau uždirbantys, nes valstybės indėlis yra 1,5 proc. nuo vidutinio atlyginimo. Jei žmogus uždirba mažiau nei vidutinį atlyginimą ir dalyvauja pensijų kaupime, tai jis gauna santykinę didesnę naudą nei tie asmenys, kurie uždirba daugiau. 

REKLAMA
REKLAMA

Pone Lazutka, kiek šiuo metu prasminga 1,5 proc. skiriama valstybės parama? Ir dar dėl išmokų – anuitetų išmokos nesiindeksuoja, „Sodros“ senatvės pensija indeksuojama kasmet. Jūsų požiūriu, ar neturėtų čia būti patobulinimų?

R. Lazutka: Tai dėl vadinamų valstybės lėšų, tai – ne valstybės lėšos, tai yra žmonių lėšos, mokesčių mokėtojų pinigai. Jei jūs dabar dalyvaujate II pakopoje, tai jūs esate remiami mano pinigais. Ar iš tikrųjų jūs už mane mažiau uždirbate, tai dar neaišku, reikėtų ant stalo pasidėti mūsų pajamas ir tada būtų labai įdomu pamatyti, ar aš tikrai turėčiau remti jūsų būsimą pensiją.

REKLAMA

Tai niekuo nepagrįsta, apie jokį socialinį kontraktą kalbėti negalima. 1,4 milijono žmonių, kuriuos minite, yra labai didelė dalis žmonių, kurie yra neaktyvūs. Net nenorima skelbti statistikos, kiek dalyvių yra aktyvių, nes iš to 1,4 milijono seniai daug kas yra išvažiavę ir kuriame fonde jie kažkada yra dalyvavę. 

Dėl anuitetų indeksavimo, tai tiesiog jų pagal apibrėžimą, pagal pensijos sistemos struktūrą indeksuoti negali. To padaryti nėra įmanoma. Jūs kalbate apie socialinį kontraktą, bet tai jau daug ankščiau subyrėjo Estijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje – visoje Rytų Europoje, kur šalys pradėjo tas reformas įvesdamos tokio tipo pensijų fondus. Tik jos įvedė ankščiau ir ankščiau pamatė, kad jie nėra pagrįsti, yra neefektyvūs ir tada buvo pradėti naikinti.

REKLAMA

Tai mes irgi sulauksime to laiko, kada žmonės gaus anuitetus ir matys, kad jie nuvertėję lyginant su algomis ir „Sodros“ pensijomis, o tada, kadangi bus spaudimas politikams, jie priims atitinkamus sprendimus ir čia Lietuvoje. Tai tik laiko klausimas. 

Daugiau sužinokite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų