Bankai žada daugiau išgryninimo vietų, bet pasiseks ne visiems

Komerciniai bankai žada Lietuvoje įrengti apie šimtą naujų pinigų išgryninimo vietų regionuose. Pusė jų gali būti bankomatai, o likę – parduotuvių kasose arba loterijų terminaluose. Bankai žada, kad naujos grynųjų išdavimo vietos visada turės grynųjų bent 20 eurų kupiūromis, dirbs bent 12 valdandų per parą.

Išgirdę tokius pažadus valdantieji jau kiša į stalčių bankininkus užrūstinusį bankomatų plėtros įstatymą, nors išgryninimo vietos neprilygs bankomatams ir jų bus perpus mažiau nei patys reikalavo. Be to aiškėja, kad daugybei žmonių išsigryninti pinigų ir toliau teks važinėti daugiau kaip 10 kilometrų.

Maža parduotuvė Meškuičiuose – vienintelė, kur žmonės gali išsigryninti pinigų. Artimiausi bankomatai – už 20 kilometrų Šiauliuose. Tad žmonės plūsta čia, kur išsigryninti gali loterijų terminale, tiesa su sąlyga, kad jame yra grynųjų pinigų, kuriuos įnešė patys žmonės pirkdami loterijos bilietus arba susimokėdami komunalinius mokesčius.

„Užsiprašo kitas, kai mokesčius moka, atiduodam. Niekuo negalim padėti, į Šiaulius važiuoja pasiimti“, – sako pardavėja Janina.

Žmonės piktinasi, kad norėdami gauti grynųjų pinigų priversti važiuoti net 20 km iki artimiausio bankomato Šiauliuose.

„Aš laikau kojinėje grynus pinigus, ne bankomate. Į tokią dėžutę dedu, paskui saugau“, – sako gyventoja.

„Pasiimti nėra kaip jų, meškuičiuose nėra bankomato, visiškas „bardakas“. Pinigų pasiimti turi važiuoti į Šiaulius“, – teigia kitas gyventojas.

Žmonėms mažose gyvenvietėse trūksta bankomatų, tačiau įstatymo projektas, kuriuo Seimas ketino įpareigoti komercinius bankus pastatyti apie 200 naujų bankomatų, jau stringa. Didieji komerciniai bankai griežtai prieštarauja tokiam įstatymui ir Lietuvos bankas sutinka kitą savaitę su jais pasirašyti specialų memorandumą, kuriuo bankai savanoriškai įsipareigos įsteigti naujų išgryninimo vietų regionuose.

„Memorandumas sveikesnis konkurencijos požiūriu. Jei yra savanoriškas susitarimas, reguliavimas nereikalingas“, – sako bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Per vienerius metus bankai mažose gyvenvietėse savanoriškai turės įrengti apie 100 naujų pinigų išsigryninimo vietų: 10, kur gyvena apie 2 tūkst žmonių ir 90 didesnėse, kur gyventojų iki 4 tūkst. Tai galės būti ne tik bankomatai, bet ir parduotuvių kasos, loterijų terminalai.

REKLAMA

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia: „Memorandumas yra geresnė alternatyva. Įstatymas konkretus,  įgyvendinamas mechaniškai. Vyksta stiprūs demografiniai, geografiniai pokyčiai, reikalingas lankstumas, finansinių technologijų plėtra, alternatyvų galimybės.“

„Planuojam jungtis, matome memorandume paminėtus įsipareigojimus kaip veiksmingiausią, tikslingiausią būdą pagerinti grynųjų išėmimo prieinamumą regionuose“, – sako „Swedbank“ Lietuvoje vadovas Remy Salters.

„Kaip bankas jungiamės prie šios iniciatyvos. Mes kažkokį laiką nusimatėme įdiegimui, mažuose miesteliuose sudėtinga įrengti infrastruktūrą dėl saugumo ir klientams, kad būtų saugi aplinka“, – teigia „SEB banko“ atstovas Gintautas Giržadas.

Lietuvos bankas sutinka, kad tokios išgryninimo vietos veiktų trumpaiu už bankomatus – 12 valandų per parą, tačiau reikalauja, kad jose visada būtų grynųjų pinigų ir ne tik stambiomis kupiūromis.

„Mūsų vertinimu bent jau 20 eurų, 50 eurų, galbūt 10 eurų. Kalbame apie rinkos partnerius, tai gali būti parduotuvės, ten inkasatorių nėra, gryni pinigai ten ateina kaip pardavimo proceso dalis“, – sako G. Šimkus.

Gyvenviečių žemėlapis, kur šiuo metu galima išsigryninti pinigų, atrodo taip. O štai tokį pokytį po metų žada komerciniai bankai. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Majauskas reikalauja, kad išgryninimas visose šiose vietose, nesvarbu ar tai loterijų terminalas, ar parduotuvės kasa, būtų nemokamas pagal kliento paslaugų krepšelio sąlygas.

Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako: „Mums indikuoja kalbant apie 100 naujų lokacijų, kad apie 50 bus naujų bankomatų ir apie 50 sutarčių su prekybos vietomis ar „Perlo“ terminalais, kad jie veiktų bankomato principu.“

O štai dalis Seimo opozicijos kritikuoja bankų kurpiamą memorandumą ir pažadus savireguliacijos principu Lietuvoje sutankinti pinigų išgryninimo tinklą vertina kaip nepakankamą, kad daugybei žmonių išgryninimo vietos ir toliau teks ieškoti už 10 kilometrų ir dar toliau.

REKLAMA

„Jau ne kartą bankai memorandumus pažeidė ir nesilaikė. Tikėtis, kad jie laikysis šį kartą – juokinga“, – sako Seimo narys Valius Ąžuolas.

„Kiekvienoj seniūnijoj yra saugomos patalpos, seniūnijos patalpose bankomatas galėtų atsirasti“, – sako socialdemokratas Liudas Jonaitis.

Bankams žadant pasirašyti savanorišką pinigų išgryninimo vietų plėtros memorandumą, Seimo biudžeto ir finansų komitetas nubalsavo padėti į stalčių įstatymo projektą, kuriuo planavo bankams tiesiog liepti pristatyti naujų bankomatų. Tačiau jei net ir švelnesnio už įstatymą memorandumo įgyvendinimą bankai imtų vilkinti, valdantieji žada įstatymo projektą vėl ištraukti ir priimti.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų