Baiminasi žlugimo: užsidarius restoranams lietuvių ūkininkai jaučiasi nebereikalingais

Kiaules ir vištas auginantys stambieji ūkininkai pandemijos laikotarpiu teigia esantys užmiršti, gyvulių fermos tuščios. Užsidarius Lietuvos ir užsienio restoranams, jų produkcija tapo niekam nebereikalinga. Visiškai veiklą sustabdė jau penki paukštininkystės ūkiai. Gyvulių augintojai baiminasi, kad po pandemijos gali jau nebeatsitiesti, todėl lietuviams teks valgyti lenkišką produkciją, o lietuviški mėsos ūkiai žlugs.

„Augindavome broilerius. Viename pastate buvo nuo 20 iki 35 tūkstančių paukščių. Ir, kad paprasčiau būtų įsivaizduoti kiekį, tai vienas vagonas mėsos“, – sako ūkininkas Sigitas Petkevičius.

Paukštininkystės ūkyje Kaišiadorių rajone – fermos tuščios. Vištas pardavimui stambiems perdirbėjams auginantis ūkininkas Sigitas Petkevičius šiuo metu be darbo. Prastovose ir ūkio darbuotojai.

(5 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Baiminasi lietuviško ūkio žlugimo: užsidarius restoranams tapo nebereikalingi

„Iš mūsų skerdyklos nebesuperka. Europoje, Anglijoje užsidarė restoranai. O pagrinde visa mėsa eksportu ėjo į Angliją, Daniją, Olandiją. Užsidarė restoranai, viešbučiai ir visa mėsa liko pas mus“, – pasakoja S. Petkevičius.

Per kelis mėnesius ūkis praranda apie 800 tonų paukštienos, kurią galėtų išauginti, jei dirbtų kaip anksčiau. Šiuo metu rinkos didžiąją dalį sudaro lenkiška vištiena. Paukštininkai bijo, kad fermų po pandemijos smarkiai sumažės.

„Negalima taip žiūrėti į žemės ūkį, kaip į kažkokį trečią brolį. Reiktų pasigilinti ir suvokti, kaip visas mechanizmas dirba“, – teigia S. Petkevičius.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas pasakoja, kad dalis ūkių jau dabar užsidarę. Kita dalis – vos egzistuoja, stipriai sumažinę savo apimtis.

„Įmonės neišlaiko susidariusių sąlygų. Ir šiandien jau yra penkios įmonės, kurios nutraukė savo veiklą. Aštuonios įmonės, mūsų žiniom, sumažino apyvartą daugiau negu 30 procentų, reiškia irgi kandidatai artimiausiu laiku nutraukti veiklą“, – kalbėjo Asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis.

Šalies mėsos augintojai ir perdirbėjai skundžiasi kol kas nerandantys išeities, o gelbėjimo rankos pandemijos metu, vyriausybė esą neištiesia. Sektorius esą nėra įtrauktas į pagalbos priemonių, nukentėjusių nuo pandemijos, planą. O žlunga ne tik vištų ūkiai, bet ir kiaulių, kuriems pandemija buvo tarsi paskutinis vinis į karstą.

REKLAMA

„Lietuvoje nuo 2014 metų turim kiaulių marą, kuris papildoma našta ir papildomais kaštais slegia šešis, septynerius metus kiaulininkystę. Turim kovido situaciją, kuri suprantama. Sumažėjus viešam vartojimui, namų ūkio vartojimas nekompensuoja ir susidarė rinkose perteklius“, – sako ūkininkas Valdemaras Sadaunykas.

Per metus Lietuvoje išauginama 900 tūkstančių kiaulių. Skaičiai prastėja kasmet. Po pandemijos, kiaulininkystės atstovai baiminasi, kad jų išvis niekam nebereikės.

„Reikalinga kiaulininkystė Lietuvoje ar ne? Visiškai rimtai to klausiu. Ir atsakymo ne atveju labai nudžiugintume Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas, kadangi atkristų įvertinimai, kvapų problemos. Visi tie reikalai, visa tai išnyktų ir palengvėtų, pagerėtų gyvenimas“, – pasakoja V. Sadaunykas.

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas pasakoja, jog įmonė savo produkciją eksportavo į 50 pasaulio šalių. Per metus esą vien mokesčių į valstybės biudžetą sumokėdavę daugiau nei trylika milijonų eurų. Įmonėse dirba tūkstančiai darbuotojų.

„Jeigu mus šiandien sužlugdys, išmes mus iš rinkų, kokia vyriausybė duos mums pinigų, kad atstatyti 15 ar 20 metų darbą mūsų sugrįžti į Danijos prekybos tinklus su šviežia lietuviška paukštiena?“ – klausia paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas.

Paukštienos ir kiaulienos augintojai teigia savo sukauptomis lėšomis iki šiol tempiantys įmones užgriuvusią naštą, darbuotojus esą irgi bando išlaikyti, tačiau dalį jų jau teko ir atleisti. Todėl prašo vyriausybės įtraukti maisto augintojus ir perdirbėjus į į pagalbos priemonių planą, pasidalinant užgriuvusia našta. Paukštininkystės ir kiaulininkystės sektorių atstovai pabrėžia, kad sutarimo su ministerijomis ir naujais jų vadovais kol kas neranda, nors kalbėta daug.

„Netiesa, kad ministerijos nesikalba. Tikrai žinau tą problemą, bet ministerijų yra paprašyta įvertinti, kokių nuostolių, ekonominių netekimų dalį mes galime priskirti covidui, kiek tos įmonės atitinka bendrą paramos logiką, kurią mes taikome kitiems verslams, kurie yra uždaryti arba nuo covido nukentėję“, – teigia premjerė Ingrida Šimonytė.

Dėl paramos vien paukštininkystei šiuo metu sprendžia ir mūsų kaimynai latviai, pasiryžę šiam sektoriui skirti vienuolika milijonų eurų, kiaulininkystei – beveik penkiolika milijonų eurų.


Rašyti komentarą...
M
Mama
2021-02-28 13:15:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvių ūkininkai yra lodoriai! Kodėl ne reklamuot savo ūkio produkcijos? Žmonės nori geros mėsos ir kitų maisto produktų, užaugintų kiek galima ekologiškiau.
Kartais daug norintiems, lieka šnipštas.
Atsakyti
0

Z
Zinoma
2021-02-28 13:29:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Geriau zlugti, ismesti, nei pigiau parduoti parduotuvese. Vargsai ukininkai
Atsakyti
0

d
dududu
2021-03-06 20:14:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
O kaip paskui brang mesele, mazai vel kas pirks, todel organizuokit savo fermose naujus verslus.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų