Bet patys valdantieji pripažįsta, kad į karą su Kinija išėjo tinkamai neįvertinę kinų įsiūčio. Dėl krizės su Kinija į Lietuvą atvyko ir Vokietijos politikė.
2012-ųjų pabaigoje prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo aukštųjų technologijų įmonės „Brolis semiconductors“ atidaryme. Džiaugėsi, kad gabūs lietuviai verslą kuria ne kur kitur, o Tėvynėje.
„Tai puikus pavyzdys mums visiems, kad Lietuva gali, lietuviai nori galėti ir lietuviai lieka Lietuvoje daryti. Tai visus sveikinu“, – teigia D. Grybauskaitė.
Bet daryti Lietuvoje, kaip sakė prezidentė, broliams Vizbarams tampa beveik neįmanoma. Jie sako, kad dėl dabartinės valdančiųjų užsienio politikos virš jų verslo kyla grėsmė. Ir viskas dėl Taivaniečių atstovybės ir Kinijos įsiūčio.
„Tai nėra menkniekis, mes planuojame per ateinančius 2 metus 50 milijonų eurų į plėtrą gamybinę, kuri buvo numatyta Lietuvoje, tai šiandien dienai tie pinigai nusės nebe Lietuvoje“, – sako „Brolis Semiconductors“ vienas įkūrėjų Kristijonas Vizbaras.
Įmonė šiemet į rinką ketina paleisti naujus produktus, jutiklius, kurie gali būti montuojami daugybėje prietaisų.
„Ir mes nenorime apriboti savo klientų, jeigu mes parduosim vokiečiams, austrams, amerikiečiams, mes negalime jų apsunkinti tuo, kad jie įsigiję mūsų komponentą nebegalės jo parduoti toliau į Kiniją. Nu čia yra nelogiška tiesiog. Mes negalime rizikuoti, statyti viso verslo plano ant kelių politikų padarytos nesąmonės“, – sako K. Vizbaras.
„O pramoninkų konfederacija šiandien šiandien patvirtina, kad dėl negaunamų žaliavų iš Kinijos, nuo vasario bent 2 gamyklos Lietuvoje bus priverstos mažinti gamybos apimtis. Ar turite žinių, kad Lietuvos įmonės, arba keliasi iš Lietuvos, arba stabdo investicinius planus Lietuvoje? — Tokių konkrečių nutrauktų projektų nėra šiandien dienai“, – kalba A. Armonaitė.
Bet priešingai, nei verslininkai, gerokai ramiau į viską žvelgia Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Ji dar šiandien pykčius su kinais pavadino „krizelė“, kuri gali tapti galimybe.
„Mes turime tapti konkurencingesni, negu kiti, ir šita na.. tokia „krizelė“ į kurią mes papuolėme, dėl to, kad Kinija nusprendė mus išimti iš savo muitinės sistemos, mums turi būti pirmiausia galimybe tapti pačia konkurencingiausia valstybe bent jau regione tai tikrai, bet tikiuosi ir ES“, – sako A. Armonaitė.
„Nu čia yra visiškai neadekvatu, čia nėra net ką komentuoti, čia yra absoliučiai neadekvatu. Čia yra kažkoks siaubas“, – sako K. Vizbaras.
Vėliau Armonaitė prisipažino, kad kalbėjo ironiškai.
„Tą žodį pavartojau gal ir nevisai tinkamai ironiškai, gera pamoka tikriausiai ir man, per daug gal ironijos politikoje nenaudoti, situacija yra rimta“, – teigia A. Armonaitė.
O be ironijos kalba tiek Užsienio reikalų, tiek ir Ekonomikos viceministrai. Jie viešai pareiškė, kad Lietuvos Vyriausybė nesitikėjo tokio Kinijos atsako. Tą patvirtina ir Landsbergis.
„Jeigu valstybė yra nusprendusi eskaluoti iki nesuvokiamų aukštumų, nepaisydama nei savo tarptautinių susitarimų, pvz. stojant į Pasaulio prekybos organizaciją, tai sunku nutuokti“, – komentuoja G. Landsbergis.
Kaip spręsti šią situaciją, šiandien tiek Landsbergis, tiek Armonaitė aptarė su į Vilnių atvykusia Vokietijos Vyriausybės nare. Ministrai sako išgirdę Vokietijos palaikymą, bet apie palaikymą ne žodžiais, o veiksmais, kol kas neatvirauja.
„Ar ji pasakė, kaip Vokietija elgsis? — Kol kas daugiau tai buvo informacijos susižinojimo ir solidarumo išsakymo susitikimas“, – kalba G. Langsbergis.
„O ką konkrečiai Vokietija gali padėti? — Aš nenoriu kalbėti už Vokietiją, aš galiu pasakyti, kad sulaukėme palaikymo ir kad Vokietija stovės toje bendros europinės prekybos politikos pusėje“, – teigia A. Armonaitė.
Vokietijos Vyriausybės atstovė taip pat neatskleidžia, kokia bus konkreti parama Lietuvai.
„Aš atvykau į Lietuvą, nes Lietuva yra svarbi verslo partnerė Vokietijai, artima partnerė ir aš esu čia, nes mes norėtume pabrėžti vidaus rinkos vientisumo svarbą taip pat pasakyti, kad mes visa tai matome, kaip europinius klausimus, kuriems turime surasti europinius atsakymus“, – teigia Vokietijos Vyriausybės atstovė Franziska Brantner.
Koks naujosios Vokietijos vyriausybės požiūris į santykius su Pekinu, iliustruoja faktai. Naujasis kancleris Olafas Scholzas gruodžio pabaigoje kalbėjo su Kinijos prezidentu apie tai, kaip dar labiau pagilinti vokiečių ir kinų ekonominius ryšius. O jie vis gilėja. Spalio pabaigoje paleistas naujas krovinių geležinkeliais maršrutas Šanchajus – Hamburgas, gruodį apie planus plėsti gamybą Kinijoje paskelbė automobilių gigantas BMW. 2020-aisiais Vokietijos ir Kinijos abipusė prekyba sudarė beveik 220 milijardų eurų. Palyginimui – kitų metų Lietuvos biudžetas bus tik kiek didesnis nei 14 milijardų eurų. 15 kartų mažiau, nei suprekiauja vokiečiai su kinais.
„Aš manau, kad mes per mažai kalbame apie galimybes, kurios mums atsiveria. Suprantu, kad įmonės kalba, kad joms skauda, tikrai to skausmo yra, ir mes tai labai rimtai vertiname, bet mes šiek tiek praleidžiame, į mūsų regėjimo lauką nepakliūna tos investicinės galimybės atsidarančios“, – sako G. Landsbergis.
Armonaitė džiaugiasi, kad taivaniečiai sukurs milijardo dolerių fondą, iš kurio nuostolius patiriančios lietuvių įmonės galės skolintis už nedideles palūkanas. Praėjusią savaitę ji džiaugėsi taivaniečių pažadu investuoti Lietuvoje 200 milijonų dolerių, arba 176 milijonus eurų. Bet šiandien taivaniečiai sako, kad ta suma skirta visam regionui, ne vien tik Lietuvai.
„Mes įsteigėme fondą investicijoms Lietuvoje, arba rytų ir vidurio Europoje ir jame yra 200 milijonų JAV dolerių“, – teigia Taivano nacionalinės plėtros tarybos ministras Ming-Hsin Kung.
„Yra 200 milijonų JAV dolerių fondas investicijoms, kurį Taivanas skiria tarsi… rytų ir vidurio Europos regionui, mes turime užtikrinimą, jog Lietuva yra absoliutus prioritetas“, – sako A. Armonaitė.
Be to, Taivano ministras pažymėjo, kad investicijos bus skirtos tiems projektams, kurie bus naudingi ir pačiam Taivanui.
„Šitas fondas yra tik minimas, planuojamas, niekas nežino, nei kaip jisai veiks, nei kokiomis sąlygom, jis veiks kaip bankas, ką jisai darys? Nu ta prasme, tai yra viskas kažkoks prisidenginėjimas pliko užpakalio kažkokiais neegzistuojančiais dalykais“, – sako K. Vizbaras.
Dėl santykių su Kinija ir ekonomikos, jau kitą savaitę prezidentas Gitanas Nausėda politikų ir verslo atstovų susitikimą.
