Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Statistikos departamentas suskaičiavo, kiek mirštančių nuo koronaviruso Lietuvos gyventojų buvo paskiepyti nuo COVID-19 ir kiek ne. Duomenys iškalbingi – 9 iš 10 COVID-19 sirgusių ir mirusių žmonių buvo nevakcinuoti, likę arba buvo gavę tik vieną skiepą, arba vakcinuoti sirgo labai sunkiomis gretutinėmis ligomis.

Statistikos departamentas suskaičiavo, kiek mirštančių nuo koronaviruso Lietuvos gyventojų buvo paskiepyti nuo COVID-19 ir kiek ne. Duomenys iškalbingi – 9 iš 10 COVID-19 sirgusių ir mirusių žmonių buvo nevakcinuoti, likę arba buvo gavę tik vieną skiepą, arba vakcinuoti sirgo labai sunkiomis gretutinėmis ligomis.

REKLAMA

Gydytojai ir specialistai akcentuoja: po pilnos vakcinacijos nuo COVID-19 miršta tik labai silpną imuninę sistemą turintys žmonės, dažniausiai senjorai.

Iš 106 šalies palatose gulinčių COVID-19 pacientų beveik pusė, 46, yra Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Absoliuti dauguma jų nevakcinuoti, tačiau keturiems asmenims medikų pagalbos prireikė ir nepaisant apsilankymo skiepų kabinete.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis sako: „Pasiskiepijusių mes turime keturis. Dvi yra pasiskiepiję tik pirmąja „Pfizer“ doze, tai dar nėra susiformavęs imunitetas. O du žmonės yra seni, apie 90 metų, ir turintys labai daug šalutinių ligų.“

REKLAMA

Pasiskiepijusių, bet sergančių COVID-19 yra ne tik Klaipėdoje. Statistikos departamentas išanalizavo duomenis ir paskaičiavo, kad kas dešimtas Lietuvos gyventojas užsikrečia COVID-19 gavęs tik vieną iš dviejų vakcinos dozių, 1 iš 50 suserga, kai po vakcinacijos dar nebuvo praėjusios dvi savaitės reikalingos imunitetui susidaryti ir trys gyventojai iš 50 COVID-19 suserga po pilnos vakcinacijos, praėjus porai savaičių nuo paskutinio skiepo.

„Tikrai nieko naujo nėra, nes nei vienas skiepas nuo bet kokios infekcijos jis neapsaugo 100 procentų. Nieko nėra gyvenime 100 procentų. Tai nepriklauso nuo paties skiepo, priklauso nuo asmens, o asmuo gali būti su lėtinėmis ligomis, gali būti jo vyresnis amžius, jo imuninė sistema gali šlubuoti, neatpažinti tam tikro antigeno, negaminti antikūnų, yra labai daug priežasčių“, – sako epidemiologė Daiva Razmuvienė.

REKLAMA
REKLAMA

9 iš 10 į palatas dėl COVID-19 pakliuvusių gyventojų buvo nevakcinuoti, jiems nesuleista nė vienos vakcinos dozės. Iš visų COVID-19 aukų, tik viena iš 25-ių mirė po pilnos vakcinacijos.

„Apytiksliai 4 procentai visos populiacijos yra žmonės, kurie turi vienokią ar kitokią imunosupresiją, kurių imuninė sistema nusilpusi. Paskiepijus antikūnai neatsiranda, tie žmonės yra pačios didžiausios rizikos populiacijoje, deja, tikrai yra ir mirties atvejų net ir po pilno vakcinavimo. Nesusidaro antikūnai, deja tie žmonės miršta nuo COVID-19“, – sako Santaros klinikų direktorius medicinai Valdas Pečeliūnas.

Po pilnos vakcinacijos miršta tik vyresni daug gretutinių ligų turintys gyventojai, kuriems skiepai sunkiai padeda.

„Vyresnis žmonės dažniausiai apskritai turi daugiau ligų, įskaitant tų, kurios susijusios su silpnesniu imunitetu. Pirmiausia tai yra kraujo navikiniai susirgimai, limfoma, limfinės sistemos navikai, kur reikia skirti galingus vaistus. Neseniai buvo skelbti Izraelio duomenys, kur žmonės jeigu yra jaunesni nei 50 metų ir neturi gretutinių ligų, jų tiesiog nėra ligoninėse“, – teigia V. Pečeliūnas.

REKLAMA
REKLAMA

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys–Balevičius sako: „Mes ir matysim tarp mirčių tokius žmones, vyresnio amžiaus, su gretutinėmis ligomis, bet jeigu vakcinos nebūtų, jų matytumėm ženkliai daugiau, tai reiškia vakcinos efektyvumą. Tavo tikimybė mirti yra sumažinama 10 kartų, bet ji nėra nulis.“

Anot gydytojo, šiuo metu Lietuvoje specialistai diskutuoja, kaip padėti žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, kalbama, kad tokiems pacientams galėtų padėti trečioji ar ketvirtoji vakcinos nuo COVID-19 dozė.

Nors ir tarp paskiepytųjų pasitaiko mirčių, gydytojai ir epidemiologai akcentuoja, kad abejoti vakcinų efektyvumu negalima. Mat, keturi penktadaliai visų COVID-19 atvejų sudaro infekcijos, kai užsikrečia nė vienos vakcinos dozės nesusileidę Lietuvos gyventojai.

„Skiepyti žmonės serga ypatingai retai, o neskiepyti asmenys dabartiniu metu guli reanimacijoje apie 10 procentų iš 100 susirgusių hospitalizuotų, dauguma jų yra neskiepyti“, – sako D. Razmuvienė.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl to vakcinacija yra laikoma pagrindiniu ginklu kovoje su pandemija. Pavyzdžiui, Izrealyje, pilnai vakcinuotų žmonių dalis nuo vasario iki birželio šoktelėjo nuo 22 iki 59 procentų, tuo pat metu savaitinis mirčių nuo COVID-19 skaičius sumažėjo 45 kartus. Jungtinėje karalystėje rezultatai dar įspūdingesni, per tą patį laikotarpį mirčių sumažėjo 180 kartų. Pozityvios tendencijos matosi ir dabar.

„Mirčių skaičiai radikaliai keičiasi, mirčių skaičius 50-ą dieną dabartinės bangos yra 20 kartų negu, kuris buvo rugsėjo mėnesį. Dėl ko taip turėtų būti, dėl vakcinacijos“, – sako V. Zemlys–Balevičius.

Anot V. Zemlio–Balevičiaus, Lietuvoje sparčiausiai plintanti „delta“ atmaina užsibuvo per trumpai, kad būtų galima daryti išvadas kaip vakcinacija veiki pandemija. Tam, kad būtų galima įvertinti situaciją reikia, kad praeitų dar mėnuo. Išsami vakcinų efektyvumo analizę Statistikos departamentas planuoja skelbti rugpjūčio viduryje. Lietuvoje bent vieną vakcinuos nuo COVID-19 dozę gavo beveik pusė, apie 49 procentus šalies gyventojų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų