delta

Didžiausią sergamumą COVID-19 liga Europos Sąjungoje fiksuojančiame Kipre aptikta ją sukeliančio viruso SARS-CoV-2 delta ir omikron padermių kombinacija, sekmadienį skelbia Prancūzijos leidinys „Le Figaro“. „Jau yra kombinuoto užsikrėtimo omikron ir delta atmainomis atvejų, ir mes aptikome šią padermę, kuri yra šių dviejų atmainų derinys“, – leidinys cituoja Kipro universiteto biologijos profesorių Leondiosą Kostrikį.

Delta atmaina su E484K mutacija gali sukelti daug problemų, jei ji ir toliau vystysis, perspėja mokslininkai, rašo independent.co.uk. Mokslininkai perspėjo, kad reikia atidžiai stebėti delta koronaviruso atmainos atšaką, kuri veiksmingai išvengia imuninės sistemos. Baiminamasi, kad ji gali įgyti daugiau mutacijų, dėl kurių žmonės bus lengviau pažeidžiami.

Pasauliui stengiantis apriboti naująjį koronaviruso variantą, kai kurie žmonės tikina, kad naujoji omikron atmaina sukelia lengvą ligą, tačiau kol kas tai išlieka vis dar neaišku, mat mokslininkai nuolat viską aiškinasi. Sužinokite, kokie yra ankstyvieji omikron atmainos simptomai ir kuo jie skiriasi nuo delta atmainos. Gydytoja Angelique Coetzee, Pietų Afrikos medicinos asociacijos pirmininkė, visame pasaulyje sukėlė nerimą dėl atsiradusios naujos atmainos.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pareigūnai penktadienį pareiškė, kad kai kurių šalių taikomas sienų uždarymas gali suteikti laiko parengti priemonėms prieš pandeminio koronaviruso omikron varianto plitimą, bet priemonės ir patirtis, sukaupta kovojant su ankstesne delta atmaina, turėtų likti kovos su COVID-19 pandemija pagrindas.

Liepą Japoniją užklupo didžiausia iki šiol COVID-19 banga. Pradėjus plisti labiau užkrečiamai delta atmainai, atvejų skaičius išaugo iki beveik 26 000 kasdienių atvejų, daugiau nei keturis kartus daugiau nei prieš tai. Tada taip greitai sumažėjo, o per du mėnesius nuo pasiekto piko, atvejų dabar yra apie 140 per dieną. Mokslininkai žino, kad spartų atvejų augimą lėmė delta atmaina, tačiau jiems nepavyko suprasti, kodėl atvejų taip sparčiai sumažėjo, kol kitos šalys ir toliau kovoja su virusu.

Dezinformacijos skleidimas – nepagrįstų gandų ar tyčia kuriamos apgaulingos propagandos forma – ne naujiena. Tačiau socialinių medijų paplitimas, 24 valandas per parą gaunamos naujienos ir vartotojų karštligiškas noras greitai viską sužinoti lemia tai, kad šiandien melagingų naujienų (angl. fake news) kaip niekad gausu. Statistikos duomenimis, trečiąjį 2020-ųjų ketvirtį „Facebook“ socialiniame tinkle buvo aktyviai vartojamos (t. y. reaguojama, dalijamasi ir pan.) 1,8 mlrd. netikrų naujienų.

Lietuvoje rasti 6 COVID–19 atmainos AY.4.2 atvejai, ji dar vadinama „delta plius“. Manoma, ji gali būti 7–15 proc. užkrečiamesnė už šiuo metu šalyje vyraujančią delta atmainą, paskelbė lrytas.lt. Skelbiama, kad pirmasis šios atmainos atvejis Lietuvoje buvo užfiksuotas liepos 20 dieną. Genetikas Lukas Žemaitis, dirbantis Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), lrytas.lt sakė, kad dar nėra aišku, kaip ši atmaina plinta, bet vargu ar yra užkrečiamesnė.

Pasaulyje vėl daugėjant COVID-19 atvejų, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė atidžiai stebinti vieną koronaviruso delta atmainos subvariantą ir norinti išsiaiškinti, ar jis yra užkrečiamesnis už pradinę atmainą. Organizacija taip pat aiškinasi, ar žmonės yra atsparesni subvariantui AY.4.2, aptiktam jau mažiausiai 42 valstybėse. Išaiškinamų užsikrėtimo AY.4.2 atvejų daugėja nuo liepos, savaitiniame pranešime apie epidemiologinę padėtį nurodė PSO.

COVID-19 delta atmaina per pastarąjį pusmetį išplito visame pasaulyje, tačiau tuo koronaviruso mutacijos toli gražu nesibaigia. Mokslininkai neseniai keliose šalyse aptiko jau mutavusią delta atmainą AY.4.2, kuri dabar stebima kaip pretendentė perimti pagrindinės viruso atmainos „titulą“. Kol kas mokslininkai atsargiai vertina naująją AY.4.2 atmainą, nes ji nėra plačiai išplitusi. Kai kurių teigimu, ši atmaina dar apie 15 proc. gali būti virulentiškesnė už „paprastą“ delta atmainą.