Sausio 13-oji – be laužų ir susibūrimų, bet su žvakutėmis prie lango ir prisiminimais

Lietuva mini trisdešimtąsias išsaugotos Laisvės metines. Lygiai tiek metų prabėgo nuo krūvinųjų įvykių nakties, kai kremliaus tankai traiškė beginklius, nepriklausomybę saugančius lietuvius. Dėl karantino šią datą minime gerokai kukliau nei ankstesniais metais – be laužų ir masinių susibūrimų, bet su liepesnelėmis languose ir apšviestais pastatais ar įvairiausiais pavienių žmonių patriotiškumo proveržiais.

Prieš pat aštuntą, simboliškai – atminimo liepsnelę savo namų lange dega Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis.

„Kad šildo. Pasidžiaugiau, kad šildo rankas. Ir tegu šildo mus ta atminimo liepsnelė visada. Tai didelė prasmė, dėl kurios žuvo laisvės kovotojai. Net ir pandemijos metu gražiai paminime šią sukaktį. Labai svarbiu dokumentu kurį vakar Seimas priėmė, vieningai priėmė, ir paminime, šį rytą simboliškai uždegdami atminimo žvakeles“, – sako Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis.

(8 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Sausio 13-ta be laužų ir susibūrimų, bet su žvakelėmis prie lango ir prisiminimais

Profesorius neslepia – žvakės liepsna ne tik virpina širdį, bet ir šildo prisiminus krūvinuosius sausio įvykius: kai lygiai prieš trisdešimt metų sovietų kariai šaudė į beginklius žmones prie spaudos rūmų.

Stojusius ginti laisvę sovietų tankai traiškė žmones artėdami ir prie televizijos bokšto, radijo ir tuomečio televizijos komiteto pastato. Tragišką sausio tryliktosios naktį gindami laisvę žuvo keturiolika žmonių, beveik aštuoni šimtai buvo sužeisti.

(10 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Vilkaviškietė Renolda Kubilienė Sausio 13 įvykių liudininkė

Atminimo žvakelės viena po kitos šryt įsižiebė daugelio lietuvių namuose. Vilkaviškietė Renolda kartu su devintoku Pauliumi taip pat rytą leidžia prie lango.

„Porą nuotraukų kurios yra. Ten rytas po lemtingos nakties. Prie laužo sėdim sušalę. Pavargę nežmoniškai. Tiesiog daug daug tylos buvo po to“, – pasakoja vilkaviškietė Renolda Kubilienė.

Tradicija prisiminti Lietuvos gynėjus uždegant žvakelę gyva ir kaunietės Aldonos namuose.

„Beveik, kaip ir kiekvienais metais, su drebančia širdim, su su ašarom akyse, su prisiminimais. Su džiaugsmu, kad mes šitiek metų ištvėrėm. Po paskelbimo vienuoliktosios. Man sesuo skambino iš Kaišiadorių ir sako: ką kalba Kaunas? Nes mums kalba, kad bus tik tris dienos. Aš sakau neklausyk jų, bus trisdešimt metų“, – teigia kaunietė Aldona Lankienė.

REKLAMA

Ir net patys mažiausieji – darželinukai šiandien ne tik degė liepsneles, bet ir pavyzdžiui sostinės privataus darželio Žvėryne auklėtiniai klausėsi pasakos apie sausio tryliktąją.

„Pasaka prasideda apie mišką, kuriame gyvena nuostabūs Lietuvos žmonės, ir kurį kažkas nori pagrobti. Ir kaip žmonės susivienyja dainomis, susikibdami už rankų, ir nori išsaugoti savo mišką“, – kalbėjo darželio koordinatorė ir mokytoja Rūta Galinienė.

Šventiškai pasipuošė ir svarbiausi miestų pastatai. Trispalve suspindo Seimo rūmai, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Pasitinkant Laisvės trisdešimtmetį pasipuošė ir Kauno pastatai. Panevėžys laisvės kovotojų atminimą nusprendė įamžinti ir dar originaliau – Mindaugas Tendzegolskis sukūrė ledo skulptūrą – Gedimino stulpai, ir lede įšaldytos rožės. Vietiniai neatsižavi:

„Labai įspūdinga. Mano nuomone, aš nemačiau daugiau niekur.“

„Pati mintis puiki, įgyvendinimas. Rožės tos įšaldytos. Ypač ta balta, kuri pabrėžia, kad ten dalyvavo ne tik vyrai, ir moterys.“

Gargžduose, ant Klaipėdos rajono savivaldybės pastato išskleista milžiniška Trispalvė: puspenkto metro pločio, ir net 31 metro ilgio. 17 kilogramų sveriančią vėliavą Telšių rajono siuvykla pasiuvo dar pernai. Nuspręsta ja puošti pastatą per kiekvieną šaliai svarbią sukaktį.

Išsaugotos laisvės trisdešimtmetį mini ne tik čia gyvenantys tautiečiai. Po visą pasaulį išsibarstę žmonės šiandien segasi neužmirštuoles, kuria filmus, organizuoja įvairiausias šiai sukakčiai paminėti skirtas akcijas. Apie tai, kad Europos sąjunga skolinga Lietuvos laisvės gynėjams minint šią sukaktį prabilo ir neužmirštuole pasipuošusi Europos komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

REKLAMA

„Lietuvos laisvės gynėjai nusipelno mūsų visų pagarbos. Todėl, kad be jų parodytos narsos šiandien Europa būtų kitokia. 1991 m. sausio įvykiai buvo lemiami įveikiant mūsų žemyno susiskaldymą. Tuo metu priešintis Sovietų Sąjungai atrodė kone beviltiška. Tačiau tai, kas tą naktį įvyko Vilniuje, aidu nusirito per visą pasaulį. Įvykiai sujudino Sovietų imperijos pagrindus ir ją sugriovė“, – sako Europos Komisijos pirmininkė  Ursula von der Leyen.

Be gausybės renginių ir dar viena, simbolinė operos solistų dovana Lietuvos gynėjams –  operos atlikėjų Liudo Mikalausko, Justo Čeponio, bei atlikėjos iš Baltarusijos – Margaritos Levčiuk, bendras kūrinys – „Vytis“.


Rašyti komentarą...
G
Grigorij
2021-01-14 02:31:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Всех причастных от души поздравляю со Старым Новым Годом! Желаю здоровья, сил для сплочения против тяжелейших испытаний, и удачи!

Kas del zvakuciu... Juk tai 30 klestincios Lietuvos zudymo metines. Kai ji buvo deginama "Laisves lauzuose", smaugiama Tapkino tipo galingais Baltijos lenciugais. Gi reikejo sugebeti, gyvenant TSRS Vitrinoje Vakarams, be jokios nacionalines priespaudos, STAIGA,masiskai, pasijusti "okupuotiems", "surusintiems", "nugenocidintiems"! Bepigu i LR BK surasyti straipsnius apie Lietuvos "okupacija", bet pasakykit, KADA jus okupavo? Del Hitlerio abejoniu nekyla: jis okupacija pradejo nuo Lietuvos
bombardavimo. O kas del "Ruso"... Kada su juo kariavot? Paklauskit bent savo istoriku, p.v.z. nieksa Nikzentaiti. Viska, rupuze, zino, bet tyli! Tiek to, norit save laikyti per visa galva "okupuotais" - negi atimsiu is jusu ta malonuma. :)))

Sakot, uz laisve kovojot?.. Tai sveikinu, kad iskovojot Landsbergiui, Aud. Butkeviciui laisve, ypac laisve landsberginiams, kitiems "nusipelnusiems gyvent geriau", laisve Lietuva porceliuoti, iskovojot ProPiesoriui tvarteli. Taip pat laisve patriotiskai masiskai begti is Lietuvos, prisimenant Mikutaviciaus "Trys Milijonai". Laisve JAV ir Briuseliui alinti Lietuva. Kad netekot nei pazangios, saugiausios IAES, bet ir Mazeikiu "Naftos", kartu su naftotiekiu "Druzba", netekot Valstybinio Banko, pardavet "Telekoma". O kiek imoniu sugriovet: "Sigma", "Kuro Aparatura", "Spalio 50-meciu" matavimu gamykla, "Elfa", "Vilma", "Elnia", "Ekrana", "Dzerzinskio Stakliu gamykla", "Radijo gamykla" ir.t.t. VISKA sugriovet, ir kolukius isdrasket. Kur pradanginot Milziniska zvejybos laivyna, kaip sekasi zvejoti, gaminti juros produktus, konservus? Dar ir ŠunGrybe net dviem kadencijom rinkot (rinktumet dar dviem), kad IAES papjove, pakabino jos laidojimo girna, ir dar viena, nepakeliama "Independence" girna. Dar ir Milziniska NATO kariauna cia prikviete, pelningai pakisant LR vaikus i RU karini taikili. Ir nezmoniskai smaugia LR Versla, ZU pelningom RU kontrsankcijom, dar ir praradus RU, NVS saliu tranzita. O ja pakeites Nuoseda ir BY tranzita sekmingiausiai praš*ka! Jei tai tai - ne vergyste, ne genocidas, tai kas tai tada? Nesugebejot ivertinti buvimo broliskoje sajunginiu respubliku sajungoje - tai sriebkit dabar! O blogiausia, kad pasmerket savo vaikus ziauriausiam smegenu isplovimui, ne tik persant LR "issilaisvinimo" mitus, bet ir skiepyjant "vakaru vertubes", t.y. ciniskai savanaudiska vartotojiskuma, amoraluma, nesveika tolerancija vaivorykstiniams ir t.t. Tik to pasiekoje po 30 metu vel "laisves" pritruko (uzknyso kaukiu "vergyste"), vel buvo uzlipta ant to paties arsiausiu Lietuvos priesu porceliuotoju - libkonservu greblio. Pasaulio pabaiga... Tai dabar likusiems "kovotojams" reikia stipriai dauzytis galva i siena, kad be jokio okupanto, per 30 metu, savo rankom, draugiska, klestincia Lietuva prazudet!!!
Atsakyti
0

P
Pikasas
2021-01-14 06:57:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kritinis Laisvės siekio momentas iš atminties niekada neišdils. Šaltos naktys buvo Kaune, bet prie bokšto laužas negeso. Lemtingą vakarą šaltis buvo pamirštas, kai Vilniuje prasidėjo rusų kariuomenės siautėjimas. Tada prie nuolat šešias naktis budėjusio maždaug pusšimčio per dešimt minučių suskubo keli tūkstančiai. Susikibus rankomis eilėmis prie pastato durų ne šaltis buvo galvoje. Sužinota, kad Vilniuje žūsta protestuotojai o iš Panemunės kareivių Kaune su technika pajudėjo kariškiai. Viena moteris eilėje prakalbo, kad nieko gero nebus, kol Prunskienės į valdžią nesugrąžinsime. Supratau, kad į Laisvę dar laukia ilgas kelias. Televizorius pastato lange rodė vis naujas žinias. Rusų kariuomenė Kauno TV bokšto nepasiekė. Dalis susirinkusių nuvyko į Sitkūnų retransliacinę stotį. Profesorės iš JAV Baškauskaitės pranešimas pasiekė Švediją ir paplito po kitas šalis. M.Gorbačiovas tada dar buvo mūsų viltis ir jis neištarė lemtingo ,,Navedite tam poriadok". B.Jelcinas tada jau turėjo svarų žodį. Gal ir jis padėjo. Pralindome pro užsidarančių į Laisvę durų plyšį... V.Putinas negali to pamiršti ir mums atleisti. Vis pagrūmoja...
Atsakyti
0

G
Grigorij
2021-01-14 08:12:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Man daugiausia patiko "issilaisvinusios", laisves siekiancios, mazos, bet orios tautos didziausia svajone: kad JAV Lietuvoje butu daugiau! :)))
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų