Prieglaudos piktinasi: gyvūnai palikti nežinioje, o išlaidos – milžiniškos

Pas naujus šeimininkus jau iškeliavo pirmieji iš daugyklų dėl galimai žiauraus elgesio paimti gyvūnai. Tiesa, tokia laimė nusišypsojo tik tiems, kurių daugintojai atsisakė ar padovanojo prieglaudoms. Taip jie tikisi išvengti atsakomybės. Prieglaudos piktinasi, kad institucijos dirba vangiai ir kol kas kitų gyvūnų likimas nežinioje.

Jos nežino ir kaip pavyks susigrąžinti milžiniškas lėšas, išleistas gyvūnų gydymui ir globai.

„Nuaro“ patalpas smalsiai apžiūrinėjanti Akita vis stiebiasi prie palangės tarsi nujausdama, kad tuoj pamatys naujuosius šeimininkus. Ir ji jau iškeliauja į naujus namus. Juos surado ir pora pudelių, taksas bei dar keli iš nelegalių daugyklų priglausti šunys. Dar šeši laukia.

„Prašysime padengti bent minimaliai, simboliškai, kažkokią dalį išlaidų, bent kastracijos ir kitų veterinarinių išlaidų. Ir išleisime į naujus namus“, – sako „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

(6 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Prieglaudos piktinasi: institucijų neveiksmingumas paliko gyvūnus nežinioje, o išlaidos – milžiniškos

Tačiau, šis laimingas posūkis rugsėjį Lietuvą supurčiusiame skandale dėl baisiomis sąlygomis laikytų, galimai skriaustų ir nelegaliai veistų šunų – tik viena medalio pusė. Kita – itin komplikuota. „Nuaras“ iš 170 šunų, paimtų  iš daugyklų, naujų namų kol kas galėjo ieškoti tik 16. Mat tiek viena pirmųjų pričiupta daugintoja iš Žemaitijos prieglaudai padovanojo. Tiesa, ne už dyką.

„Su tokia sąlyga, kad mes absoliutiškai nieko nereikalausime nuo gyvūno paėmimo dienos iki šios sutarties įsigaliojimo dienos“, – pasakoja J. Gustaitienė.

(8 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Iš apleistų daugyklų konfiskuoti šunys perpildė prieglaudas

Taip bando išsisukti nuo realios bausmės ir išlaidų padengimo. Baudžiamosios atsakomybės išvengs ir kiti daugintojai, mat dalis teisminių procesų nutraukti arba vyksta vangiai.

„Tas skaudus pūlinys, atrodo, pratrūko, ir atrodo tiek mes, tiek visa visuomenė su labai didele viltimi sekė šią istoriją. Bet situacija po 75 dienų panašėja į tai, kad tie daugintojai išvengs atsakomybės arba dalinai išvengs atsakomybės“, – teigia J. Gustaitienė.

REKLAMA

(9 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Slaptai nufilmavo šuniukų daugyklą Prienų rajone: sąlygos sukels šleikštulį

Prokuratūra pradėjo per 10 ikiteisminių tyrimų, o esą nutraukė tik tuos, kuriems nebuvo pagrindo.

„Baudžiamasis persekiojimas asmeniui taikytinas tik tuomet, jei dėl jo žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Keli atvejai yra baigiami tirti ir mes matome perspektyvą perduoti juos nagrinėti teisme“, – kalbėjo generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Kitiems gresia administracinė atsakomybė, tik maisto ir veterinarijos tarnyba negali taikyti maksimalios baudos.

„1750 eurų su gyvūnų kompensacija – tai šią pareigą gali priimti tik teismas, tai tais atvejais mes esam kreipęsi į teismą“, – sako Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Giedrius Blekaitis.

O kol vyksta teismai, šimtų keturkojų likimas – miglotas, nors nuo jų paėmimo prabėgo 3 mėnesiai. Jų dovanoti ar atiduoti globai esą negalima. Tad prieglaudoms neramu – kas sumokės  kasdien augančias jų gydymo, maitinimo ir priežiūros išlaidas.

„Jie buvo gydyti, buvo didžiulės sąskaitos apmokėtos už veterinarines paslaugas, už jų laikymą globos namuose, už kirpyklos paslaugas – visos tos išlaidos su šunimi ir atitenka mums. Mes negavom jokio išlaikymo iš valstybės šitiems šunims, nors valstybės institucijos nusprendė juos paimti, juk ne mes patys juos pasiėmėme“, – pasakoja J. Gustaitienė.

Tik kai kurios savivaldybės padengė dalį kaštų. Bet su realiomis išlaidom tai lašas jūroje. Tam pritaria ir per dvidešimt šunų, paimtų iš Širvintų, globojančios prieglaudos „Nojus“ darbuotojai.

„Jie buvo tragiškos būklės, bailūs, su parazitais, peraugusiais nagais klaikiai atrodė vaizdelis“, – teigia „Nojaus“ veterinarijos gydytoja Ieva Kriūnaitė.

REKLAMA

Dabar pokyčiai akivaizdūs. Štai kaip atrodo niufaundlendas, kai atkeliavo, ir dabar. Tačiau kas nelaimėlių laukia – nežinia.

„Pirmą mėnesį mes gavom finansavimą iš savivaldybės, o dabar iš savų lėšų išlaikom. Teismai nevyksta, viskas sustoję – šunų likimas neaiškus“, – kalbėjo I. Kriūnaitė.

Maisto ir veterinarijos tarnyba ramina, esą išlaidas galima išsireikalauti. Bet gali tekti bylinėtis.

„Bet kokiu atveju, jei pažeidėjas yra pripažįstamas, kad jis kaltas, atlyginti visas išlaidas privalės. Dėl išlaidų kompensavimo pradžioj gali kreiptis arba savivaldybės ar gyvūnų globėjai, jeigu tai nepavyksta išspręsti. Tai yra civiline tvarka, teismo sprendimu turėtų būti priteista“, – sako G. Blekaitis.

Nors buvo tikėtasi, kad po šio skandalo pavyks priimti griežtesnius teisės aktus, deja, Seime palaikymo nesulaukė Gyvūnų gerovės įstatymo pataisos dėl veisiamų gyvūnų ženklinimo, veterinarijos gydytojų didesnės atsakomybės ir draudimų parduoti gyvūnus turguje.


Rašyti komentarą...
K
KLAUSIMAS
2020-12-05 09:51:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ministrė pirmininkė jau pasiėmė JORKŠIRO veislės šunelį iš prieglaudos ale globai. Tai kodėl eiliniams, norintiems paimti nėra galimybės. Tai tegul ponia Ingrida ir pasirūpina šitų paimtų šunelių gerove, Nejaugi neįmanoma skirti papildomą finansavimą šitų gyvunėlių išlaikymui prieglaudose?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų