• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar gali būti, kad visatoje esame nevieni? Pasirodo, kad tai gali būti tiesa. Bent jau taip sako grupė mokslininkų, Veneros planetoje aptikę dujų, kurios gali būti nežemiškos gyvybės požymis. NASA šį atradimą vadina reikšmingiausiu įvykiu ieškant gyvybės už žemės ribų.

Ar gali būti, kad visatoje esame nevieni? Pasirodo, kad tai gali būti tiesa. Bent jau taip sako grupė mokslininkų, Veneros planetoje aptikę dujų, kurios gali būti nežemiškos gyvybės požymis. NASA šį atradimą vadina reikšmingiausiu įvykiu ieškant gyvybės už žemės ribų.

REKLAMA

Gyvybė rūgštinguose Veneros atmosferoje esančiuose debesyse skamba neįtikėtinai, tačiau būtent tokią prielaidą svarsto astronomai, joje aptikę fosfino pėdsakų. Žemėje ši medžiaga siejama su gyvybe.

Fosfino dujos susidaro yrant organinei medžiagoms gyvūnų organizmuose arba, pavyzdžiui, mažai deguonies turinčioje aplinkoje kaip pelkėse. Dabar mokslininkai Havajuose ir Čilės Atakamos dykumoje esančiais teleskopais stebėję išorinį Veneros debesų sluoksnį nustatė, kad 50 km nuo planetos paviršiaus anglies dvideginio prisotintoje atmosferoje, kažkas taip pat gamina šią medžiagą.

„Jeigu jie ten yra, tai, manau, greičiausiai vienaląsčiai organizmai, tačiau labai skirtingi nuo esančių žemėje. Galbūt jiems reikia apsisaugoti kažkokiu storu apvalkalu, pavyzdžiui, siera, norint apsiginti nuo tikrosios sieros rūgšties. Taigi gali būti ne taip lengva juos atpažinti“, – sako Cardifo universiteto mokslininkė Jane Greaves.

REKLAMA
REKLAMA

Mokslinis pasaulis atradimą sutiko su didžiuliu entuziazmu. Tai pirmas kartas kai fosfino rasta Žemės grupės planetoje, išskyrus Žemę. Visgi, prireiks dar daug laiko atsakyti visu klausimus.

REKLAMA

„Tai nereiškia, kad sakome, jog Veneroje buvo atrasta nežemiška gyvybė. Toli gražu. Gali būti, kad mes nežinome apie cheminę medžiagą, gaminančią šį fosforą, tad turime dirbti naujais modeliais, kurie galėtų padėti paaiškinkite šiuos fosfino kiekius“, – pasakoja Europos Pietų observatorijos mokslininkė Itziar De Gregorio.

Jeigu, kad ir mikroskopinė gyvybė Veneroje egzistuoja, jai tenka išgyventi tikrai pragariškomis sąlygomis. Ne tik Sieros rūgšties debesyse, bet ir atlaikyti didžiulį karštį, kuris planetos paviršiuje siekia 400 laipsnių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų