Daugiau nei du milijonai musulmonų, – tiek jų į chadžo apeigas Saudo Arabijoje susirinko pernai. Chadžas – viena iš penkių pagrindinių islamo prievolių, tad kiekvienas musulmonas bent kartą gyvenime turi išsiruošti kelionei į šventąją Meką ir atlikti chadžą. Visgi tokių minių šiemet Mekoje ir jos apylinkėse dėl koronaviruso nė su žiburiu nerasi.
Praretėjusios į apeigas patekusių musulmonų gretos pirmąją chadžo dieną. Užsienio šalių musulmonai šiemet čia atvykti negali, tik Saudo Arabijos piliečiai ir šioje karalystėje reziduojantys kitataučiai. Iš viso apie 10 tūkstančių tikinčiųjų, nors iš pradžių Saudo Arabija tvirtino, kad piligriminėje kelionėje dalyvauti leis vos 1000-iui musulmonų.
Atrinktiems maldininkams prieš chadžą teko pasidaryti koronaviruso testus ir kelias dienas karantinuotis. Dabar jie privalo nuolat dėvėti kaukes ir laikytis atstumo. Tikintieji aprūpinti apeigoms skirtų daiktų rinkiniais – maistu, dezinfekavimo priemonėmis, kaukėmis, kilimėliais maldoms ir ritualiniais drabužiais.
Taip pat steriliais akmenėliais, kuriuos chadžo dalyviai naudoja per Šėtono užmėtymo akmenimis ritualą, o po penkias dienas truksiančių apeigų visų chadžo dalyvių taip pat laukia karantinas. Tokių priemonių imtasi. Nes Saudo Arabijoje nustatytas užsikrėtusiųjų skaičius perkopė 270 tūkstančių ir tai – vienas didžiausių protrūkių Artimuosiuose Rytuose. Dėl to, kad šiemet į chadžo apeigas susirinko toks nedidelis musulmonų skaičius, karalystė praras apie 10 milijardų eurų.
