Neeilinė išminavimo operacija Kaune: upelyje – pavojingos bombos

Neeilinė išminavimo operacija Kaune dėl kurios dienai uždaryta visa gatvė. Upelyje tvarkdariai aptiko šimtą po ketvirtį tonos sveriančių galimai ypač pavojingų aviacinių bombų. Išminuotojams jas teko vilkti stačiu šlaitu ir dešimtimis krauti į sunkvežimius.

Bombų arsenalą aptiko Bakanausko gatvės šlaitus tvarkę kauniečiai. Šią vietovę jau keletą metų prižiūri entuziastai. Iš papėdėje vinguriuojančio upelio jie ir šiemet ištraukė kalnus padangų, o po liūčių sustiprėjusi vandens srovė plovė žemes ir atidengė dugne gulėjusią gausybę aviacinių bombų SC – 250.

„Visur jos guli ir keliais sluoksniais. Galai kyšo dar ir daug toliau, tai kiek jų tikras kiekis yra nežinia. Ten vamzdžiai tie, kur matosi, tai čia jų dalys“, – sako Asociacijos „Kauno tvirtovė“ vadovas Robertas Juknevičius.

(6 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Neeilinė išminavimo operacija Kaune: upelyje – pavojinga bomba

Vien kyšančių iš vandens jų specialistai suskaičiavo apie šimtą. Tad šiandien čia didžiulis sujudimas – sulėkė visos specialiosios tarnybos, gatvė užtverta, pluša išminuotojai.

Nors, pirminiais duomenimis, tokios bombos daugiausia naudotos mokymams, jose gali būti ir sprogstamųjų medžiagų, tad pavojus milžiniškas.

REKLAMA

„Jie galėjo būti naudojami mokyti jaunus pilotus ir jauną personalą ant žemės, treniruotis pataikymus į taikinius. Karo gale yra informacijos, kad netgi jie buvo naudojami kaip naudojami kaip koviniai sprogmenys“, – pasakoja Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas Kazimiras Bogdanas.

„Taip pat yra vietos paliktos naudoti cheminiam ginklui. Rašytiniuose šaltiniuose yra labai įvairių aprašymų, vienas jų, kad juose naudota netgi ir fosforo užtaisams pernešti pirmam pasauliniam kare“, – teigia R. Juknevičius.

Pasak specialistų, tai galimai buvęs baltasis fosforas, kuris kaip pagrindinė medžiaga naudotas padegamuose šaudmenyse ar dūmų uždangų statymo priemonėse. Žmogui jis itin pavojingas – mirtina dozė dešimtadalis gramo.

Kiekviena betoninė bomba sveria apie ketvirtį tonos. Kai kurios jų stipriai pažeistos ar suskilę dalimis. Įvertinus jų būklę štai kaip jos tempiamos kone pusšimtį metrų stačiu šlaitu aukštyn.

„Operacija sudėtinga dėl aukšto šlaito ir stataus jo kampo. Pasitelkus papildomą techniką kuo giliau ėjom, tuo daugiau pastebim, kad yra tų sprogmenų“, – kalbėjo K. Bogdanas.

O labiausiai neramina – kas po jomis. Mat išminuotojų praktika atskleidžia, kad dažnai nekenksmingi sprogmenys guli viršuje, o po jais slepiasi itin pavojingos galingos bombos. Manoma, kad ši operacija truks iki sutemų.

Nuo kada šios aviacinės bombos čia guli, belieka tik spėlioti. Šalia kadaise veikė Kauno tvirtovės kairiojo Nemuno kranto centriniai artilerijos sandėliai. Pasak specialistų, tikėtinos dvi versijos.

„Viena jų, kad nuo geležinkelio pylimo, kuris randasi kitoje pusėje Bakanausko gatvėje buvo nuvažiavęs ešalonas – ar tyčia ar ne – neaišku. Kurio metu buvo suversta. Antra versija, kai buvo tvarkomi sandėliai cariniai, kurie yra virš mūsų- matosi pylimas. Tiesiog jie atsikratė tokiu paprastuoju būdu nuo šlaito nuleisdami į upelį“, – sako R. Juknevičius.

Pasak išminuotojų, Kaune būtent Aleksote randama daugiausiai įvairiausių sprogmenų. Jie įspėja, kad net pastebėjus į sprogmenis panašius daiktus jokiu būdu jų neimti, nedaužyti ir nebandyti suskaldyti, o iš karto skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų