Mokyklų pertvarka įklimpo: kuo toliau, tuo liūdniau

Susitarimas dėl pustuščių kaimo mokyklų, prasto švietimo ir blogų mokymosi rezultatų nugrimzdo į dar didesnę nežinią. Prezidentui Gitanui Nausėdai sukvietus partijų bei švietimo institucijų atstovus situacija dar labiau komplikavosi. Nors visi sutaria, kad reikia vieningai spręsti mokyklų bėdas, prieš rinkimus partijos ir toliau kritikuoja viena kitą. Premjeras Saulius Skvernelis jau galvoja apie kitus būdus, kurie leistų keisti švietimo sistemą be susitarimo.

„Girdime apie švietimo susitarimą, neilgai trukus girdėsime partijų programas. Vis tai įvairios ir geros formos kalbėti apie švietimą“, – sako prezidento patarėja Sonata Šulcė.

Derybos dėl švietimo ateities iš Vyriausybės keliasi į Prezidentūrą. Sausio dešimtąją politinių partijų atstovai švietimo ateitį aptarinėjo su premjeru Sauliumi Skverneliu. Prabėgus mėnesiui, panašios iniciatyvos ėmėsi prezidentas Gitanas Nausėda.

„24 procentai vaikų, arba 81 000 vaikų, priskiriami žemam socialiniam ekonominiam kultūriniam (SEK) kontekstui. Remiantis duomenimis, tokių vaikų ugdymosi rezultatai yra žemesni“, – pasakoja S. Šulcė.

„Nerimą kelią didėjanti segregacija tarp mokyklų, atotrūkis pasiekimų kontekste tarp mokinių. Nerimą kelią ir tai, kad apie trečdalis vaikų, šiandien augančių rizikos šeimose, nelanko darželių“, – teigia Švietimo tarybos vadovė Saulė Mačiukaitė.

Politinės partijos kartu su mokyklų direktorių, aukštųjų mokyklų, savivaldybių atstovais ir Prezidentūra vėl bado pirštais į didžiausius švietimo sistemos skaudulius. Ne tik pabrėžia prastus mokinių pasiekimus, socialinę atskirtį švietime, bet ir kalba apie per mažai finansuojamus mokslinius tyrimus.

REKLAMA

„Mes kalbame apie inovatyvią, konkurencingą Lietuvą, ją įsivaizduoti be mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų turbūt sunku būtų“, – kalbėjo Rektorių konferencijos vadovas Eugenijus Valatka.

„Susitarti dėl principų yra tikrai esminis reikalingas dalykas. Ir paieškos turi vykti. Prezidentūroje kalbama ir apie privalomo ikimokyklinio ugdymo idėją ir apie nekokybišką mokyklų tinklą. Esą Lietuvoje vieno vaiko mokymas per metus kainuoja 4700 eurų, tai esą yra trečias rezultatas nuo galo Europoje“, – sako S. Šulcė.

Visi susitikimo dalyviai pritaria, kad politinėms partijoms reikia susitarti dėl švietimo ateities.

Švietimas yra ne vienos partijos, nei Tėvynės sąjungos, nei Laisvės partijos, nei liberalų, nei valstiečių partijos nuosavybė. Taip žiūrint į akis vienas kitam ir suprantant, kad mes dirbam dėl vaikų, dėl ateities, mums reiktų susitarimą padaryti“, – pasakoja Seimo narys Eugenijus Jovaiša.

Tačiau panašu, kad šis tikslas virsta neįmanoma misija. Kaip ir po susitikimo Vyriausybėje, taip ir dabar politinės partijos prieš rinkimus statosi barikadas, žeria kritiką savo oponentams.

„Matome nevisiškai veiklų Švietimo ir mokslo ministrą ir ta situacija, kuri, pavyzdžiui, yra su Nacionalinio Švietimo agentūra, kada beveik metus nerandamas vadovas, kada toliau tęsiasi neskaidrūs pirkimai toje organizacijoje. Tikrai kelia klausimą, ar tokiam kontekste gali būti kokybiška švietimo politika likusius mėnesius“, – teigia Seimo narė Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė.

REKLAMA

„Ką mes matėme šioje Vyriausybėje, tai tik biurokratijos plėtimą. Įvestas buvo klasės krepšelis, tai yra ne pinigai seka vaiką, o seka paskui biurokratiją, tinklo taisyklės netvarkomos iki šiol.  Penktokai mokyklose mokosi su aštuntokais“, – kalbėjo Seimo narė Aušrinė Armonaitė.

Vyriausybės veiksmais nepatenkintos opozicinės partijos ruošia savo nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Premjeras kritikams atkerta, kad nepavykus susitarti galima švietimo problemas išspręsti kitais būdais.

„Mes, kada matysime progresą dėl šio susitarimo, galimumo ar ne, bet pagrindines nuostatas mes rasime, kaip realizuoti. Vienas iš būdų tai yra susitarimo nuostatas perkelti į kolektyvinė sutartį. Mes ne visus sprendimus sugebėjom įgyvendinti, bet galim pasigirti tuo, ko nesugebėjo padaryti kitos politinės jėgos“, – sako premjeras Saulius Skvernelis.

Skvernelis mano, kad prezidentui Gitanui Nausėdai nereikėjo atidaryti dar vieno švietimo problemų diskusijų fronto: „Visiškai nesuprantama, kodėl nebuvo atstovaujama susitikime ir tos politinės partijos, kurios turi savo atstovus Seime, keistas toks pasirinkimas.“

Į Prezidentūra nebuvo pakviesti darbiečių, Centro partijos ir tvarkiečių Seimo nariai.


Rašyti komentarą...
b
bobutė
2020-02-13 13:38:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
panele Armonaite, iš kurios planetos nukritai ? Ar nežinai nuo kada penktokai mokosi vienoje klasėje su aštuntokais ? Ką padarėte per 30 metų tuo klausimu ? Kur pradangintas milijonas piliečių, jaunų, išsilavinusių, darbingų ? Kodėl per 30 metų sumažėjo gimstamumas, sumažėjo mokyklinukų , per 30 metų tie , kurių nėra , būtų spėję praeiti darželius, mokyklas, aukštąsias , ir dabar jau darbuotųsi...
Armonaite, nevadink kaimo šeimų asocialiomis . Ar žinai, kiek buvusių kaimiečių yra garbingi gydytojai, inžinieriai , rašytojai ... Linkiu pagaliau mąstyti dėl LIETUVOS ŽMONIŲ, o ne dėl rinkimų...
Atsakyti
-1

S
Saulius
2020-02-13 14:50:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kam tos mokyklos,skirkit partijoms kuo daugiau pinigu,.kuo bukesne liaudis,tuo stipresne demokratija,lengviau bus valdyti bulvonus.Prie okupantu buvo 100%issilavinimas,o paklauskit dabar,niekas neatsakys,kuo toliau tuo bukiau.
Atsakyti
0

a
asilas
2020-02-13 13:03:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kaip suprast, gyvenimas gerėja,atlyginimai didėja,o mokyklose, gydymo įstaigose viskas blogėja... Išvada, reikia dirbti sumažinus valdininkų skaičių ir narkevičiukų
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų