„Pirmiausia (dėl Kaliningrado dujų tranzito – ELTA) turėjome europinį procesą, tame dalyvavo ir ACER, Europos reguliuotojų sąjunga. Nepavadinčiau to derybomis, tai yra tiesiog techniniai pokalbiai, kurie šiuo metu, be abejo, vyksta, ir iki metų pabaigos jie turi būti suderinti“, – Eltai sakė energetikos ministras.
„Būtent dėl sąlygų yra kalbamasi, bet, (….) kol nesutarta dėl visų aspektų, rezultatai nėra viešinami“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Ministras jau anksčiau Eltai yra sakęs, kad Lietuva nesvarsto nutraukti dujų tranzito į Kaliningradą, nes tai yra Europos Sąjungos (ES) lygiu sprendžiamas klausimas.
„Turime suprasti, kad tai yra dujų tranzitas iš Rusijos teritorijos į Rusijos teritoriją, tai vyksta per mūsų infrastruktūrą ir todėl tai turi būti daroma tokiu būdu, kad būtų suderinta su europinėmis tranzito normomis, taip pat europiniu reguliavimu ir atitiktų mūsų interesus – tai pagrindiniai principai, kuriais vadovaujamės“, – aiškino ministras.
Pasak Ž. Vaičiūno, metinės Lietuvos pajamos už dujų tranzitą į Kaliningradą sudaro iki 20 mln. eurų.
Kaip skelbė LRT radijas, jo turimomis žiniomis, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ su Rusijos valstybiniu naftos koncernu „Gazprom“ gali suderėti dėl trumpesnio sutarties termino ir didesnės kainos už tranzito paslaugas.
Energetikos ministras galimų derybų rezultatų nekomentavo, tačiau pabrėžė, kad Lietuva siekia geriausių sąlygų savo vartotojams.
„Kalbame apie dujų perdavimo tarifą – turi būti atlyginta tokiu būdu, kad mūsų vartotojai tikrai neturėtų už tai papildomai mokėti, o tarifo padengimo prasme tai būtų subalansuotas variantas“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.
Lietuvos sutartis su Rusijos „Gazprom“ sudaryta 2015 m., juo Lietuva įsipareigojo nepertraukiamai tiekti dujas magistraliniu dujotiekiu, jungiančiu Baltarusijos sostinę Minską ir Kaliningrado eksklavą.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, tranzitu į Kaliningrado sritį per 2024-uosius transportuota daugiau nei 26,1 tūkst. gigavatvalandžių (GWh) gamtinių dujų.
Lyginant su 2023 metais, tranzito apimtys padidėjo 9,1 proc., su 2022 metais – padidėjo 11,65 proc.
Tranzitas pernai sudarė 47,2 proc. nuo bendro perdavimo sistema transportuoto gamtinių dujų kiekio.
