Premjeras žada, kad „Akropolio“ byloje bus ieškoma logiškų teisinių sprendimų, kad tokie kontraktų peržiūrėjimai netaptų precedentu.
Birželį Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad „Akropolis“ už įsigytą sklypą prie Vingio parko Vilniuje valstybei neprivalo sumokėti pusės suderėtos kainos – maždaug 21 mln. litų.
Už valstybinę žemę „Akropolis“ iš viso sumokėjo 19,371 mln. lito. O sklypo kainą sumažinti perpus reikalavo dėl smarkiai pasikeitusių ekonominių aplinkybių. Teismo sprendimu, valstybinės žemės kaina sumažinta nuo 40,478 iki maždaug 20,25 mln. litų.
„Be abejo, toks teismo sprendimas daug ką nustebino. Imkim labai konkretų reikalą, tai yra įsipareigojimą sumokėti konkrečią pinigų sumą. Toks kontraktas buvo pasirašytas, kai žemės sklypas buvo parduotas kartu su ten veikusia gamykla. Gamykla nugriauta, ruošiamasi statyti komercinius pastatus. Bet kontrakte įrašytas įsipareigojimas sumokėti konkrečią sumą liko“, – Lietuvos radijui antradienį kalbėjo Premjeras Andrius Kubilius.
Anot jo, teismo sprendimas, leidęs „Akropolio“ savininkams nemokėti didelės pinigų dalis, „nuskambėjo gana keistai“.
„Gindami valstybės interesą, mes esam tiesiogiai atsakingi, nes valstybė pardavė žemę ir valstybė gavo iš „Maximos“ savininkų įsipareigojimą sumokėt pinigų sumą. Mes toliau ieškosime aiškių logiškų teisinių sprendimų, nes nemanom, kad pasirašius kontraktą galima peržiūrėti jį tokiu būdu ir dėl to, kad tariamai tuo metu pasikeitė turto vertė.
Atsiradus tokiai praktikai, visi kontraktai ir tarp dviejų privačių asmenų, ir tarp valstybės ir privačių asmenų bet kokioje srityje galėtų būti peržiūrinėjami dar šimtą metų į priekį“, – kalbėjo Premjeras.
