Šiandien imigrantas iš Vokietijos vedžioja turistus po miestą ir gamina jiems vakarienę.
Lenkijoje pamažu gausėja imigrantų iš Vokietijos, nutarusių gyventi ir dirbti Rytų Europoje.
Kai kurie vokiečiai dirba didžiulėse Vokietijos bendrovėse, kurios investavo Lenkijoje, tačiau dauguma rytinėje Vokietijos kaimynėje įžvelgia galimybių šalį savo verslui.
„Vokietijos rinka yra perpildyta“, - sako sako C. Pedersenas
„Vokietijoje viskas jau sukurta, kilus gerai verslo idėjai netrukus supranti kad gausybė kitų žmonių ją jau įgyvendino. Konkurencija Vokietijoje yra itin arši. Lenkijoje yra kitokia padėtis. Čia žmonės vis dar tebėra smalsūs, o konkurencija menkesnė, tad sugalvojus gerą idėją galima lengvai ją įgyvendinti“, - sako vokietis.
Poznanė tėra penktas didžiausias Lenkijos miestas, tačiau jis itin vilioja vokiečius, nes yra pasienyje – vos trys valandos kelio automobiliu nuo Berlyno.
Patogi geografinė padėtis ir neužpildyta rinka skatina vokiečius ieškoti verslo galimybių Lenkijoje.
Vokiečių antplūdį pajuto apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai. Mieste iškilo nauji viešbučiai.
„Sheraton“ viešbučio valdytojas, taip pat vokietis, Marco Foelske tikina, kad bemaž trečdalį klientų sudaro verslininkai iš Vokietijos.
Vis dėlto jo nuomone, vokiečiai pernelyg mitologizuoja Lenkiją. Anot jo, daugelis atvykėlių iš Vokietijos čia tikisi rasti gyvenimą, kuris vyko už geležinės uždangos ir lieka nustebinti šalies progresu.
Maždaug 60 proc. vokiečių niekada nesilankė Lenkijoje, todėl stereotipai apie kaimynus iš Rytų tebėra gajūs.
Angelika Menze organizuoja verslininkų iš Vokietijos susitikimus Poznanėje. Jos tikinimu, Lenkija yra itin patogus kraštas vokiečių investicijoms.
„Sąlygos čia yra tokios pat kaip ir Vokietijoje, o darbuotojai patikimi“, - sako A. Menze.
Be to, Lenkijos rinka yra gana didelė, o jos vartotojai mėgsta vokišką produkciją.
Panašu, kad abejų šalių gyventojai, bent jau jaunimas, pamiršo skaudžius istorijos įvykius ir nebejaučia nuoskaudų.
Trisdešimtmetis Janas Poznanėje dirba šefu suši restorane. Anot jo, žmonių požiūrį į kaimynus keičia ir euro krizė. Judėjimo laisvė suteikia galimybę ieškoti darbo ten, kur yra darbuotojų paklausa, tad žmonės perlipa per istorinius barjerus.
Lenkai džiaugiasi vokiečių investicijomis, tuo tarpu Vokietijoje pasigirsta sunerimusių balsų, ypač buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje.
Rytų Vokietija vis dar bando pasivyti savo tėvynainius Vakaruose. Sugriuvus socialistinei santvarkai žlugo daugybė valstybinių įmonių, daugelyje sričių išryškėjo Rytų Vokietijos atsilikimas.
„Verslas palieka Rytų Vokietiją, nedarbas čia didesnis nei vakarinėje dalyje“, - tvirtina Berlyne gyvenantis Lenkijos bankininkas Grzegorzas Glowackis.
Jo teigimu, verslas persikelia į kaimyninę Lenkiją.
Be to, šalių santykius puoselėja Kanclerė Angela Merkel ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Abu sutaria itin gerai ir verslininkai tikisi, kad tokie pat šilti politiniai santykiai išliks ir po rinkimų.
Vis dėlto vokiečių žygis į Rytus ne vien tik rožėmis klotas. Nemažai problemų sukelia kalbiniai skirtumai. Vokiečiai negarsėja užsienio kalbų mokėjimu, o lenkų kalba jiems itin sunkiai įkandama. Tuo tarpu Lenkijoje mažai kas kalba vokiškai. Abiem pusėm tenka verstis su anglų kalbos žiniomis.
C. Pederseno teigimu, nemažas iššūkis yra ir mentaliteto skirtumai tarp dviejų tautų. „Vokietijoje visi yra įpratę tiksliai planuoti darbus, tuo tarpu Lenkijoje viskas atliekama paskutinę minutę“, - dalijasi patirtimi imigrantas iš Vokietijos.
