Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Gerai dirbančių jaunuolių tenka paieškoti
Šiauliuose įsikūrusi vaflių kepykla mieste veikia nepilną mėnesį. Verslo įkūrėjas pasakoja, kad prasidėjus darbuotojų paieškai norinčiųjų gaminti maistą netrūko, tačiau vaflinei startavus paaiškėjo, kad jaunus darbuotojus išmokyti kokybiškai dirbti – sunku.
„Atrodo, žmogų mokai, mokai, dvi dienas su juo sėdi, išeini valandai ir tada žiūri, kad pilna neigiamų atsiliepimų, žmogus negali net valandos pabūti vienas. Kita situacija: žmogus dirba, tu kartu jam rodai, kaip daryti, praėjo valanda laiko, sako: pavargau, ar galiu eiti namo“, – TV3 Žinioms pasakojo „Vaflinės 904“ įkūrėjas Egidijus Jankauskas.
Verslininkas Egidijus džiaugiasi, kad jam po kurio laiko pavyko rasti jaunų motyvuotų darbuotojų, tačiau priduria, kad šiauliečiai įnoringi.
„Su šiauliečiais, tai jie šiek tiek nori iš karto ir to didelio atlyginimo, ir taip toliau, ir nieko nedaryti, „painfluencinti“. Sako, moku daryti video, o paprastesnių darbų nelabai... Jie turi labai daug fantazijų, labai daug norų, į ateitį žiūri, visi nori būti direktoriais, vadovais“, – jaunąją kartą apibūdino „Vaflinės 904“ įkūrėjas.
Gerai palygina ar dirbti apsimoka
Verslininkai pasakoja, kad šiuolaikiniai darbuotojai preciziškai įvertina, kokias pajamas galima gauti dirbant arba esant bedarbiu. Kartais vietoj darbo geriau pasirenka nedarbo išmoką ir poilsiauja už „Sodros“ pinigus.
Verslas pateikia duomenis, kad per ketverius metus nuo 2021-ųjų vasario, iš maždaug 400-ų tūkstančių asmenų gavusių nedarbo išmokas, 80 tūkstančių arba penktadalis jas gavo 2 kartus arba dažniau.
„Tu turi geras sąlygas nedirbdamas, neturėdamas jokių iššūkių gauti tiek šitą išmoką, tiek naudotis kitomis lengvatomis. <...> Dabartinė sistema sudaro galimybę dirbti, nedirbti – gauti išmokas, vėl grįžti į darbo rinką. <...> Vos ne po kelis kartus per keletą metų naudojasi šitos sistemos spragomis“, – pastebi Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Atskirti, kurie gyventojai Lietuvoje realiai susidūrė su problemomis darbo rinkoje, o kurie tiesiog naudojasi proga gauti išmokas ir pailsėti, nėra lengva.
Pasak „Sodros“, nedarbo išmokos gavėjų daugiausia tarp jauniausiųjų rinkos dalyvių. Iki 25 metų amžiaus grupėje šimtui apdraustųjų tenka apie 12 nedarbo išmokos gavėjų. Tuo metu 41-50 amžiaus grupėje šimtui apdraustųjų tenka 5 nedarbo išmokos gavėjai, virš 60 metų – 7 nedarbo išmokos gavėjai tarp šimto dirbančiųjų.
„Jauniausi žmonės savo amžiaus grupėje aktyviausiai naudojasi nedarbo išmokomis, bet jie jas ir gauna trumpiausiai ir gana greitai sugrįžta į darbo rinką, trumpiausiai gauna nedarbo išmokas, iš visų gavėjų“, – statistiką komentavo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Šiuo metu tam, kad vėl pakartotinai žmogus gautų nedarbo išmoką nebuvo būtina išdirbti 12-a mėnesių, nes į būtinąjį stažą įsiskaičiuodavo ir tie mėnesiai, kuriuos žmogus praleisdavo gaudamas ankstesnes išmokas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bando šią padėtį taisyti.
„Po to, kad sugrįžti ir vėl gauti nedarbo išmokas, jam reikės 12-os mėnesių darbo stažo. Tai reiškia, kad tai, ką jis būdamas Užimtumo tarnyboje, kas yra dabar, jeigu tu esi Užimtumo tarnyboje, tau skaičiuojasi ir stažai, ir socialinės įmokos, ir tuo pačiu įsiskaičiuoja, kad yra stažas, kurį tu užsidirbi ir vėl gali gauti išmokas po labai trumpo laiko, tai dabar taip nebus“, – tikino naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Kitais žodžiais tariant, darbuotojui vieną kartą gavus išmokas, reikės dirbti ilgiau, kad būtų galima dar kartą į jas pretenduoti. Ministrė taip pat viliasi, kad valdantieji palaikys Seime atsiradusį pasiūlymą mėnesiui atidėti nedarbo išmokas, jei darbuotojas savo noru, be rimtos priežasties pasirinko išeiti iš darbo.
„Tuos žmones, kurie išeina ar pagrybauti, ar statybose, turėtų pagalvoti, kad yra labai svarbu išeiti iš darbo tikrai tik tada, kada jau matai, kad neįmanoma susitarti“, – sakė J. Zailskienė.
I. Ruginienė stoja į nedirbančiųjų pusę
Tiesa, pasiūlymo, mėnesį atidėti išmokas, kai žmogus palieka darbą be rimtos priežasties, nepalaiko Ministrė Pirmininkė.
„Reikia baigti spekuliuoti tokiais žodžiais, be rimtų priežasčių, išėjo, neišėjo, kiekvienas žmogus turi teisę apsispręsti, kur dirbti ir pas kokį darbdavį“, – tvirtino I. Ruginienė.
Verslo atstovai ir rinkos apžvalgininkai ne kartą yra užsiminę, kad Lietuvoje apskritai nedarbo išmokų sistema yra per dosni, nes susiformuoja vadinamieji nedarbo spąstai, kai iki tam tikros algos žmogui apsimoka tiesiog nedirbti, nes vien be papildomų lengvatų, vien nedarbo išmoka pirmus 3 mėnesius suteikia apie 80 procentų buvusios algos.
„Pagal dabartinę sistemą, jeigu tu uždirbai minimalų atlyginimą, tavo nedarbo išmokos ir atlyginimo santykis pirmus tris mėnesius bus 86-i procentai buvusio atlyginimo. Jeigu uždirbi vidutinį atlyginimą 82 procentai“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.
Tačiau Ingos Ruginienės Vyriausybė, panašu, šių jaunimo piktnaudžiavimų mažinti neplanuoja.
„Tai yra draudimas už kurį tu moki ir natūralu, kad nelaimei atsitikus tu gauni tam tikras išmokas, nes tu už tai sumokėjai, tai mažinti jas nėra net galimybių“, – sakė ji.
Vyriausybė eina priešingu keliu, nori didinti nedarbo išmokas. Tiesa, daugiau dėmesio skiria Vyriausiems darbuotojams, kad šie ilgiau pasiliktų darbo rinkoje. Seimas rudenį turėtų spręsti, ar nuo kitų metų liepos prailginti nedarbo draudimo išmokas ikipensinio amžiaus žmonėms.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
TV3 Žinias žiūrėkite čia:











































































































































































































































































