Sprendimą pavesti VK atlikti šio strateginio projekto Baltijos jūroje auditą birželį priėmė Seimas, pritaręs „aušriečio“ Aido Gedvilo vadovaujamos Energetikos ir darnios plėtros komisijos projektui.
Anot jo, VK turėjo įvertinti, ar parko rangovė valstybinės „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis Renewables“ pagrįstai ir teisėtai naudoja projektui skirtas lėšas.
Auditoriai taip pat turėjo vertinti, ar finansinio dalyvavimo modelis atitinka prieš kelis metus vykdyto konkurso sąlygas, kaip vėjo parko rangos darbų aukcioną 2023 m. laimėję partneriai „Ignitis Renewables“ ir „Ocean Winds“ pasidalija rizikas bei kokį galimą poveikį tai daro valstybės interesams.
Tiesa, spalį „Ignitis grupė“ pranešė perimanti visą pirmojo jūros vėjo parko kontrolę – perkanti 49 proc. partnerės projekte „Offshore wind farm 1” akcijų.
„Ignitis renewables” perėmė su projektu susijusius darbus, mokslinių tyrimų duomenis ir intelektinę nuosavybę, kompensuodama 893 tūkst. eurų „Offshore wind farm 1” valdančios „Ocean Winds“ tiesiogiai patirtas su projektu susijusias išlaidas.
Pasak „Ignitis grupės“, šis pokytis neturės įtakos tolimesniam pirmojo jūros vėjo parko projekto įgyvendinimui.
Grupė metiniame pranešime anksčiau skelbė, kad, artėjant sprendimui dėl galutinio investicinio sprendimo 2027 m., vėjo parko komercinės veiklos pradžios data gali nusikelti keletą metų.
Anksčiau skelbta, kad elektros gamybą „Curonian Nord“ vėjo parkas galėtų pradėti 2030 m.
Tarptautinių ekspertų atliktu vertinimu, pirmojo jūros vėjo parko projektą „Ignitis grupė“ vysto tinkamai, tačiau jūrinės energetikos sektorius susiduria su įvairiomis rizikomis.
Lietuva iš viso planuoja turėti du bendros 1,4 gigavatų (GW) galios jūros vėjo parkus, antrojo parko rangovų atrankos konkursas spalį paskelbtas nevykusiu po to, kai paraišką pateikė vienintelis dalyvis – kita „Ignitis grupės“ įmonė.
