Užsimojo išvyti šešėlį: auklėms ar namų tvarkytojoms siūloma išrašinėti kvitus Paslaugos brangtų

Vyriausybė šiandien svarsto įstatymo projektą, kuriuo siekiama žemės ūkyje ir miškininkystės srityje pasiteisinusį projektą pritaikyti ir namų ūkio paslaugoms. Kitaip tariant, pavyzdžiui, už trumpalaikę vaikų priežiūrą ar namų tvarkymą būtų atsiskaitoma išrašant kvitus ir priskaičiuojant socialinio draudimo mokestį.

Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė komentuoja, kad Finansų ministerija Vyriausybės pasitarime siūlys iš esmės pritarti Seimo narių Kazio Starkevičiaus ir Edmundo Pupinio parengtam įstatymo projektui, kuriuo siūloma įgalinti paslaugas pagal paslaugų kvitus teikti ne tik žemės ūkio ir miškininkystės srityje, bet ir namų ūkio srityje.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog daugelis vienkartinių ar trumpalaikių namų tvarkymo, vaikų priežiūros, neįgaliųjų globos paslaugos teikiamos nelegaliai, paslaugų gavėjai už paslaugas atsilygina grynaisiais, nemokant jokių mokesčių.

Pagal supaprastintą įdarbinimo tvarką naudojant paslaugų kvitus, gaunantis paslaugą žmogus už kiekvieną paslaugas per mėnesį teikusį asmenį turi sumokėti „Sodrai“ privalomojo sveikatos draudimo įmokas – 9 proc. nuo per mėnesį kiekvienam paslaugas teikusiam asmeniui apskaičiuoto atlygio sumos.

REKLAMA

„Kai darbuotojas baigia numatytus darbus, darbdavys baigia pildyti paslaugų kvito egzempliorius. Iki galo užpildytą antrąjį egzempliorių jis grąžina darbuotojui, o pirmąjį saugo.

Pagal paslaugų kvitus tas pats žmogus pas vieną darbdavį per metus gali dirbti 60 dienų, o pas du – 90 darbo dienų. Šiuo metu panašaus pobūdžio teisiniai santykiai namų ūkio srityje nėra reglamentuojami. Namų ūkio srityje trumpalaikio pobūdžio darbams asmenys samdomi sudarant darbo sutartis, taikomi visi Darbo kodekso reikalavimai“, – rašoma parengtame projekte.

Tiesa, vadovaujantis paslaugų pagal kvitą teikimu, gali galioti ir gyventojo pajamų mokestis (GPM).

„Jeigu gyventojo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma viršija 1750 eurų sumą, šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Kadangi šios pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, pajamų mokestį nuo 1750 eurų viršijančios sumos turi susimokėti pats gyventojas, metams pasibaigus iki gegužės 1 d.“, – informuoja VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė.

Parlamentaras: krizės momentais šis įstatymas iš šešėlio ištraukė daug žmonių

Seimo narys ir projekto iniciatorius konservatorius Edmundas Pupinis tikina, kad kvitų naudojimas žemės ūkyje ir miškininkystėje itin pasiteisino. Tie, kurie negalėjo įsidarbinti arba dalyvauti kokiose nors bedarbių programose, jiems buvo sudarytos sąlygos eiti padirbėti trumpalaikius darbus, pavyzdžiui, padedant sodinti miškus.

„Tai ne naujas įstatymas, o kuris pasiteisino. Krizės momentais tas įstatymas iš šešėlio ištraukė daugiausia žmonių. Galima užsimerkti ir sakyti, kad nu va, dirba nelegaliai, bet galima sudaryti galimybes, gal iš pradžių siauresnes, po to platesnes. Tų darbų ratas atskiru vyriausybės nutarimus bus įteisintas“, – tv3.lt sako E. Pupinis.

Finansų ministerijos paruoštame projekte įrašyta, kad paslaugomis namų ūkio srityje būtų laikoma laikino pobūdžio arba vienkartinės paslaugos, kurių teikimui nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai ir kursai, pavyzdžiui: namų tvarkymas, valymas, vaikų ar neįgaliųjų asmenų priežiūra, sodo namelių bei teritorijų tvarkymas, sodo ir daržo priežiūra mėgėjiškame sode ir kitos, kurių sąrašą dar turės tvirtinti Vyriausybė.

REKLAMA

„Obuolių skynimas taip, važiavimas su traktoriumi ne, kadangi ten jau reikia pažymėjimo. Tačiau čia bus subtilesni dalykai nei žemės ūkyje, reikės nustatyti kam, koks pažymėjimas reikalingas. Gal auklė kokio papildomo kurso išklausyti, ar pedagoginis išsilavinimas turėtų būti, bet čia aišku daugiau žmonių reikalas ir čia jau komitetuose būtų galima apsvarstyti“, – nurodo Seimo narys.

Pasak E. Pupinio, tai būtų tarsi minimali darbo sutartis, leidžianti formalizuoti santykius – būtų gerai ir paslaugos gavėjui ir tam, kuris suteikia.

„Įsileidi į namus žmogų ir jokio įrodymo nėra, kad jis pas tave dirba apskritai, jokios atsakomybės. Tai didžiulės problemos.

Anksčiau kaip ir norma buvo: pasisamdai kažkokį žmogų slaugyti ar prižiūrėti, duodi grynais ir nekildavo klausimų, bet deja, kuo toliau, tuo labiau klausimai kyla, ar einame prie to, kad tas nelegalus darbas būtų tvirtinamas. Tai čia viena tų formų, kada atsiskaitymas grynais, bet atsižvelgiama ir į dirbančiojo interesą. 9 proc. dalis nuo tos sumos atiduodama į sveikatos draudimą, tai kai jis gauna grynuosius ir kvitą, jis yra legalus darbuotojas, tam kuris samdo. Veikla legalizuota“, – pasakoja politikas.

Analitikas: bus brangiau, bet tai galimybė pasitraukti iš šešėlio

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas analitikas Vytautas Žukauskas tv3.lt komentuoja, kad šis būdas palengvins kelią tiems, kurie nori gauti bei teikti paslaugas legaliai. Žinoma, už kiekvieną suteiktą paslaugą asmeniui reikės sumokėti 9 proc. socialinio draudimo įmoką.

„Nieko nėra pigiau nei šešėlinė veikla, nes tu iš vis mokesčių nemoki. Žinoma, kad jei pereini nuo nelegalios veiklos prie legalios, tai ji pabrangsta.

Tai čia toks atvejis, įsivaizduokime, kad samdau namų tvarkytoją, ir susitariu visada grynais mokėti – už vieną apsilankymą 30 ar 40 eurų. Tai jei pereiti nuo tokių santykių, iš karto atsiras plius 9 proc. mokestis. Jei namų tvarkytoja sakytų, kad noriu lygiai tiek pat į rankas gauti, tai paslaugų gavėjui pabrangtų tokia paslauga.

REKLAMA

Bet reikia suprasti, kad alternatyva jos darbui būtų daug brangesnė, jei reikėtų samdyti pagal darbo sutartį, Darbo kodeksą ir pan., tada žinome, kad ne 9 proc., o 40 proc., reikėtų mokėti. Ir tai yra prielaida, kad dalis tų žmonių, kurie samdo, bet nori legaliai veikti, jiems tas mokestis nebus barjeras“, – mano V. Žukauskas.

Pasak jo, šešėlinė ekonomika atsiranda tada, kai legaliai veikti būna per brangu ar susiduriame su biurokratinėmis kliūtimis. Tad sprendimas paprastinti būdą, kaip veiklą legalizuoti, o ne siekti bausti – sveikintinas. Tiesa, ekonomistas pripažįsta, kad nenorės mokėti mokesčių, tas ir toliau jų nemokės.


Rašyti komentarą...
V
Vaclovas
2017-11-29 11:24:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Klausimas tada yra toks: ar žmogus atlikęs paslaugą ir legaliai paėmęs pinigus, bei už jį sumokėjus 9% sodrai bus socialiai draustas, ar jis galės naudotis nemokama medicina, ar jis gaus ligos pašalpą susirgus? Šiaip tai pareiga mokėti mokesčius būtų pajamas gaunančiam, o ne mokančiam asmeniui, bet pas mus viskas antraip...
Atsakyti
0

J
Jo jo
2017-11-29 12:01:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai čia didžiausias "šešėlis" su kuriuo reikia kovoti? Čia didžiausi šešėliniai pinigai? Čia vadinasi kova su šešėline ekonomika? Tai dar vienas puikiausias pavyzdys, kaip vaizduojama, kad valdžia "dirba". Ir visas tas "darbas" (kaip ir visada) - kuo labiau prispausti pačius neturtingiausius, išsunkti iki galo. Kur tikras "šešėlis", ten jokių pokyčių nevyksta it nevyks.
Atsakyti
0

s
senė
2017-11-29 11:53:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kam iš ubago lazdą atiminėti, gal geriau paieškoti ''Masiulių'' su dėžėmis prikrautomis ...Ir vėl ne nuo to galo pradeda.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (10)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų