Žemės ūkio viceministras teigia, kad anksčiau priimtas sprendimas nieko nebūtų pakeitęs. O miestiečių kritikuojami dėl per brangių kombainų ūkininkai atkerta, kad jei ne ta brangi technika, jokio derliaus šiemet išvis nepavyktų surinkti.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Į savo rapsų lauką, šiuo metu labiau panašų į rapsų pelkę, guminiais batais žengia Kupiškio rajono ūkininkas Zigmas Aleksandravičius. Tiesa, vyras jau rapsus surinko, nes turi smarkiai užlietus laukus galintį įveikti vikšrinį kombainą. Dabar laukia liūčių sulieti miežiai ir žirniai.
„Mes turim kombainus, kurie yra nežmoniškai brangūs. Tada, kai pirkom, labai abejojom. Galvojom, Dieve, kam reikia šito brangumo. Šiandien labai džiaugiamės“, – teigė ūkininkas.
Gelbsti tik milijoną kainuojantis kombainas
Miestiečiams piktinantis, kad ūkininkai ir taip brangiais kombainais ir traktoriais važinėja, aiškėja, kad juos galėtų išgelbėtų tik dar brangesni. Vikšrinis kombainas kainuoja milijoną eurų ir tokius turi retas ūkininkas.
Taigi, po didžiulių liūčių savo laukus ir derlių, jei brangaus kombaino neturi, žemdirbiai gali pasiekti nebent baidarėmis, kaip, pavyzdžiui, Rokiškio rajone.
„Mes visi šnekam apie tą atšilimą, visi tikimės, kad bus sausa ir gražu, ir visi vaikščiosim su šlepetėmis per laukus“, – sakė Z. Aleksandravičius
Ir Rokiškio, ir Kupiškio rajonuose dėl gausių liūčių paskelbta ekstremali situacija.
„Tai, aišku, jokiu būdu neišgelbės mūsų ūkininkų, bet palengvins derybose su bankais, su tiekėjais, kad šiek tiek lengviau atsiskaitytume arba nukeltų dalį skolų į kitus metus“, – tikino ūkininkas.
Dar devynios Lietuvos savivaldybės, sulaukusios masinių ūkininkų skundų, irgi paskelbė ekstremalias situacijas. Iš viso vienuolikoje ekstremalias situacijas paskelbusių savivaldybių smarkios liūtys pažeidė ar sunaikino beveik 8 tūkstančius hektarų ploto derliaus – šis plotas prilygsta Šiaulių miesto teritorijai.
Neturi laiko rinkti įrodymus
Kitose savivaldybėse, kur ekstremalios situacijos nepaskelbtos, ūkininkai turi rinkti įrodymus, kad jie nukentėjo nuo liūčių.
„Tas prašymas dokumentuoti, fotografuoti, siųsti kažkam. Ūkininkams rūpi derlių nuimt, o ne kažkokius popieriukus kažkur pildyti“, – kalbėjo kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ administracijos vadovas Mindaugas Maciulevičius.
„Augalininkystė, grūdai lygiai taip pat yra išguldyti, jie dygsta, kombainai neįvažiuoja į laukus. Nuostoliai bus tikrai dideli. Vėlgi tas administracinis resursas. Ūkiai neturi laiko – naktį yra kulama, naktį derlius nuimamas, vežamas į saugyklas“, – antrino Daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.
Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerija paprašė Vyriausybės skelbti ekstremalią situaciją visos šalies mastu.
„Dėl to ir norime tos ekstremalios situacijos, kad tą administracinę naštą – tuos papildomus darbus – nuimtume dėl pranešimų, dėl fotografavimų, nes paskelbus ekstremalią situaciją to nereikės daryti“, – aiškino viceministras Andrius Palionis.
Kiek teks mokėti daugiau – neaišku
Tačiau ūkininkai sako, kad tokį sprendimą priimti reikėjo greičiau – juk didžiosios liūtys ūkius plovė dar liepos pabaigoje.
„Nesvarbu, kokia valdžia, nesvarbu, tarpuvaldis ar kas, yra absoliučiai logiška ir greitai reikia priimti tokius sprendimus“, – sakė M. Maciulevičius.
Ūkininkai jau neabejoja – šiųmečiai grūdai, daržovės bus prastesnės kokybės. Kiek teks už žemės ūkio produkciją mokėti daugiau – irgi neaišku.
„Jau dabar mes matom, kad ypač bulvės yra įmirkusios ir jos pūna laukuose. Tai reiškia, kad atvežus į sandėlius, jas reiks arba greitai realizuoti, arba perdirbti, arba atiduoti pašarui“, – teigė P. Andriejavas.
„Tai čia reikia suskaičiuot tuos viščiukus rudenį, jau matysim, kas yra susandėliuota, kaip tas laikysis, bet tikrai neatmesčiau šitos situacijos, kad būtent lietuviškų daržovių gali ir pritrūkti. Tada klausimas – kas bus su importu? Nes matome, kad panaši situacija ir Lenkijoje, ir kitose Europos Sąjungos šalyse“, – kalbėjo M. Maciulevičius.
Numelioruotų upių užvertimas akmenimis ir rąstais, laikantis aplinkosaugininkų sumanymo, yra viena iš didžiųjų problemų, dėl ko smarkiai skęsta ūkiai.
„Todėl va tokie dalykai dedasi dabar mūsų laukuose. Ir už tai niekas neatsako“, – sakė Z. Aleksandravičius.
Šiuo metu, esant sausesniems orams, ūkininkai bando pasivyti vėluojantį derliaus nuėmimą. Ekstremalios situacijos metu ūkininkams numatytas žalos atlyginimas iš valstybės rezervo.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
