Trūksta ir darbuotojų, ir statybinių medžiagų: įspėja, kad būstas toliau brangs

Nekilnojamo (NT) vystytojai ir statytojai prognozuoja, kad bent jau artimiausiu metu būstų kainos ne kris, o tik didės. Tai lemia vis dar brangstančios statybinės medžiagos ir didėjantys statybininkų atlyginimai.

Negana to, valdžia esą statybininkus apkrauna papildoma administracine našta, kurios našta užguls galutiniam vartotojui, t. y. būsto pirkėjui.

Juntamas žaliavų trūkumas

Bendrovės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis pastebėjo, kad nuo pandemijos pradžios situacija apsivertė aukštyn kojomis ir šiandien ji yra visiškai kitokia nei buvo prieš metus, o plėtotojai susiduria su tomis pačiomis bėdomis, kaip ir statybų įmonės – kartais šios bėdos būna net gilesnės.

„Pirmojo karantino metu bene didžiausia problema buvo medžiagų tiekimas: dėl neapibrėžtumo stojo gamyklos, užsidarius sienoms sudėtingiau buvo planuoti jų gabenimą, trūkinėjo tiekimo grandinės ir tai atrodė labai rimta.

Šiandien situacija rinkoje pasikeitė, tačiau kai dauguma aplinkybių liko – pasikeitė tik priežastys. O atsirado ir naujų. Sudėtingas medžiagų tiekimas paprastesniu netapo. Tik dar ir medžiagos pabrango. Taip yra, nes „užpumpuotos“ statybos taip išaugino statybinių medžiagų poreikį, kad gamyklos užkrautos pusmečiui į priekį, ima trūkti žaliavų, dėl paklausos viskas brangsta“, – pasakojo specialistas.

Anot jo, pavyzdžiui, gelžbetonis, putų polistirolas ar metalo konstrukcijos nuo pigiausių tapo brangiausiais per dvidešimtmetį – kai kurių medžiagų kainos skiriasi kartais.

„Dėl to sudėtinga pasirašyti sutartis: tiekėjai nedaro medžiagų rezervacijų, nes negali užtikrinti sklandaus tiekimo ar kainų, kurių galiojimo terminai sutrumpėjo nuo mėnesio iki kelių dienų. Tuo metu kai kurių medžiagų tenka laukti nuo mėnesio iki pusės metų“, – teigė Š. Tarutis.

Trūksta ir darbuotojų

Bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad statybų žaliavų ir medžiagų kainos pasiekė rekordines aukštumas.

„Su statybinių medžiagų trūkumu pastaruoju metu susiduriame visą laiką. Pavyzdžiui, betono gaminių eilėje tenka laukti 9 mėnesius. Jų paprasčiausiai nėra. Tai kaitina rinką ir būsto kainos kyla. Taip pat vėluoja projektų užbaigimas, jų neišeina pabaigti laiku.

Tačiau tai nėra vienintelė priežastis lemianti būsto kainų augimą. Kaip ir kitos šalys susiduriame su darbo jėgos trūkumu. Statybininko darbas nėra patrauklus, Jis yra juodas ir purvinas. Dabar lauke karščiai, tačiau darbininkai vis tiek turi dirbti. Jeigu kas ir sutinka dirbti, tai tik už didelius atlyginimus“, – pasakojo bendrovės vadovas.

Anot jo, iki pandemijos, daug įvežtinės darbo jėgos bendrovė turėjo iš Ukrainos ir Baltarusijos.

„Dabar dėl pandemijos ir politinių priežasčių darbuotojų iš užsienio sumažėjo. Visą laiką mums statybininkų trūko, tačiau dabar jų trūksta dar daugiau. Kol nebus atvertos sienos visą laiką turėsime darbuotojų trūkumą, kuris toliau didins statybų ir būsto kainas“, – komentavo A. Avulis.

REKLAMA

Statybininkai dirbs kitaip?

Primename, kad visai neseniai Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 dienos, nusprendė, kad Statybvietėje dirbti statybos darbus galės tik tie asmenys, kurie turės statybininko tapatybės identifikavimo kodą (ID kodą). Tikimasi, kad įdiegus statybininko ID kodą, bus sėkmingiau kovojama su nelegaliu darbu statybų sektoriuje.

Įgyvendinant statybininkų tapatybę bus naudojama sistema, kurios valdytoja bus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Sistemai reikalingus duomenis privalės teikti statybininko darbdavys.

Oficialiais duomenimis, Lietuvoje statybų sektoriuje dirba apie 95 tūkst. darbuotojų, iš jų 25 tūkst. – pagal verslo liudijimus ir 14 tūkst. – pagal veiklos pažymą.

Tarp dažniausių piktnaudžiavimų statybų sektoriuje yra neapskaitytas, neteisingai apskaitytas, nelegalus darbas, pajamų neapskaitymas, nedeklaruojami objektai, nedeklaruojamos pajamos pagal verslo liudijimus.

ID kodo kaštus turės padengti būsto pirkėjai

Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ vadovaujantysis partneris Laurynas Staniulis atkreipė dėmesį, kad Seimo priimti pakeitimai toliau didins statybos darbų kaštus ir juos padengti turės klientai, kurių didžiąją dalį Lietuvoje sudaro eiliniai piliečiai – naujos statybos būsto pirkėjai.

„Pataisos nustato, kad statybos darbų rangovas bus atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimą subrangovo darbuotojams. Kitaip tariant, jei, tarkime, mūro darbus atliekantis subrangovas nesumokės darbo užmokesčio savo darbuotojams – mūrininkams, tai šie atlyginimą galės išsireikalauti iš pagrindinio darbų rangovo.

Toks reguliavimo modelis nėra dažnas, nes sukelia didelę painiavą. Pirma, statybų rinkoje daugelis subrangovų vykdo darbus tuo pat metu skirtinguose objektuose, skirtingiems rangovams. Antra, itin konkurencingoje darbo rinkoje toks reikalavimas taps pretekstu rangovams iš subrangovų reikalauti visų darbuotojų duomenų, kas mažins jų konkurencines galimybes. Trečia, rangovai siekdami išvengti perteklinių reikalavimų, turės vykdyti subrangovų darbuotojų darbo laiko apskaitą“, – priežastis vardijo L. Staniulis.

REKLAMA

Naujas sprendimas sukels naujų problemų

Anot pašnekovo, šis pakeitimas palieka neapibrėžtumą, kaip turės būti dalinama atsakomybė už darbo užmokesčio sumokėjimą tarp kelių rangovų.

„Šiandien dažna praktika, kai subrangovai lanksčiai skirsto savo darbuotojus, perkėlinėja juos tarp skirtingų objektų, todėl naujoji tvarka neatsako į klausimą – kaip rangovai galės žinoti, kad moka už konkrečiame objekte dirbusio žmogaus laiką?

Kokią dalį atlyginimo rangovas turės padengti? Kaip bus skaičiuojamas darbo laikas tarp skirtingų objektų, kas ir kaip nustatinės ribas, minučių tikslumu skaičiuos darbo laiką konkrečioje statybvietėje“, – klausimus kėlė L. Staniulis.

Jo teigimu, toks sudėtingas darbo santykių reguliavimas skatins tiek rangovus, tiek subrangovus vengti darbo santykių.

„Šiuo metu naudojamos įvairios individualios veiklos formos (verslo liudijimai, pažymos), kurios menkiau apsaugo darbuotojo interesus, o valstybei itin sudėtinga ir retai pavyksta įrodyti, kad tokios veiklos formos pasirinkimas nėra laisvas darbuotojo pasirinkimas ir tada galima jį pripažinti buvus darbo santykiuose. Tad naujasis modelis iš esmės skatins grįžti prie alternatyvių darbo apmokėjimo modelių, nuo kurių Lietuva stengėsi tolti.

Kitas aktualus klausimas, subrangovo darbuotojų asmens duomenų apsauga. Rangovas siekdamas išvengti reikalavimų dėl nesumokėto darbo užmokesčio, galimai sieks gauti subrangovo darbuotojų asmens duomenis, kad galėtų kontroliuoti, kaip subrangovas moka atlyginimus ar net atsiskaitymą su subrangovais vykdyti mokant tiesiogiai jų darbuotojams“, – komentavo L. Staniulis. 

Be to, specialistas pastebėjo, kad rangovai, valdydami tokią detalią informaciją galės ne tik apskaičiuoti konkurentų veiklos kaštus, bet ir įvertinti subrangovo pelno maržą ir taip įgaus didžiulį derybinį pranašumą, tariantis dėl darbų kainos.

„Buvo argumentuojama, kad pakeitimai apsaugos statybininkus nuo galimo subrangovų piktnaudžiavimo. Deja, bet šis tikslas nebus pasiektas. Didžiosios rangos darbus organizuojančios bendrovės ras teisinių būdų apeiti naujus barjerus, o statybininkai bus priversti rinktis gerokai mažiau socialinių garantijų teikiančias paslaugų teikimo formas.

REKLAMA

Dar blogiau, kad visi šie procesai tik padidins statybos darbų kaštus, kuriuos dengti turės eiliniai vartotojai“, – prognozavo L. Staniulis.

ID kodas tik papildoma našta?

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) juristas Andrius Raščius teigė, kad Seimo įteisintas statybininkų ID kodas „šešėlio“ sumažinti nepadės.

„Valstybė jau turi panašius instrumentus – įvairius kodus, dokumentų numerius, informaciją „Sodroje“ bei „Infostatyboje“, tačiau jais kažkodėl nesugebėjo pasinaudoti. ID kodas tėra dar vienas kodas, dubliuojantis minėtus instrumentus“, – tikino LSA atstovas.

Anot jo, statybų kainoms įtakos ID kodas irgi neturės, tačiau statybų sektoriui sukels tam tikrą administracinę naštą.

„Tačiau matome statybinių žaliavų ir medžiagų kainų augimą augimą. Tai iš esmės ir nulemia statybų kainą. Be to, juk energetiniai ištekliai brangsta, dėl infliacijos didėja darbo užmokestis, Lietuva planuoja laikytis „žaliojo kurso“ – visai tai bendra ekonomine prasme atsiliepia kainoms.

Be to, statybinių medžiagų tiekimo sutrikimai išbalansavo statybų tempus“, – pastebėjo A. Raščius.

Auga statybinių medžiagų kainos

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sakė, kad kol kas nėra atlikti skaičiavimai, kiek kainuos įmonėms statybininkų ID kodas.

„Dar nėra žinoma, kiek kainuos šios kortelės registravimo ir įsigijimo mokesčiai. Tačiau tikėtina, kad jie nebus dideli, kadangi valstybė šią kortelę inicijavo, norėdama mažinti „šešėlį“, tikriausiai pati prisiims dalį jos administravimo kaštų.

Žinoma, jeigu statybų įmonė yra didelė ir turi šimtus darbuotojų, ID kortelės kaštai gali siekti tūkstančius eurų. Tačiau įvertinus įmonės darbų apimtis tikėtina, kad galutinis produktas, t. .y būstas neturėtų brangti“, – sakė LNTPA prezidentas.

Anot jo, šiuo metu statytų kainoms didžiausią įtaką daro statybinių medžiagų kainų ir darbuotojų užmokesčio augimas.

REKLAMA

„Statybinių medžiagų kainų kilimą lemia išaugusi paklausa tarptautinėje rinkoje. Paklausa didesnė nei pasiūla. Taip pat sunkiais prognozuojami yra ir tiekimo terminai. Ko gero iki šių metų pabaigos kainos vis dar augs. Stebime metalo, medžio, plastiko, stiklo gaminių didžiulę paklausą, todėl kainos ir nėra stabilios ar mažėjančios.

Dėl šios priežasties dalis statybų projektų yra stabdomi arba nutraukiami, nes nežinia kada ir už kiek bus galima nusipirkti statybinių medžiagų“, – komentavo M. Statulevičius.


Rašyti komentarą...
S
Saulė
2021-07-14 09:28:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Brangs , o jei paklausa kris kas tada ? Būtu žmonės protingi nustotu pirkti ir sugriautu šitą piramidę
Atsakyti
0

A
Atidirbusi
2021-07-14 08:22:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Įdomu trūksta visur darbuotojų.o darbo birža toliau lepina išmokomis bedarbius.KIEK GALIMA?LAI EINA DIRBTI.PERSIKVALIFIKUOJA.IŠMOKSTA.JOKS DARBAS NE GĖDA.DARYKIT IŠVADAS!
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų