Spalį nuimamas rudeninis topinambų derlius. Tačiau ūkininkai didžiąją maistingų gumbų dalį palieka žiemoti ir kasa juos bet kada. Topinambų gumbai užauga iki 800 g. Iš hektaro jų prikasama apie 35–50 tonų
Plotai ūkyje didinami
Šilutės rajono ekologinio ūkio šeimininkas Povilas Gumbelevičius topinambus augina jau penkerius metus. Iš turimų 90 ha dirbamos žemės topinambams pernai buvo skirta 38,2 ha, o šiemet – daugiau kaip 40 ha. Ūkininkas džiaugiasi gumbų formų ir spalvų įvairove. Pasak P.Gumbelevičiaus, jo ūkyje auginami gumbai balta ir mėlyna luobele. Jų skonis mažai skiriasi. Ūkininkas paminėjo, kad gumbai, kurių luobelė yra mėlyna, auga giliau žemėje ir juos sunkiau kasti. Todėl P. Gumbelevičiaus ūkyje didžiąją pasėlių dalį užima topinambai balta luobele. Spalio mėnesį ekologiniame ūkyje prasidėjo pirmi topinambų kasimo darbai.
„Gumbai pradedami kasti, kai į juos baigia tekėti maisto medžiagos iš antžeminės augalų dalies. Tas procesas gali užsitęsti iki lapkričio, net iki gruodžio mėnesio“, – sakė ūkininkas. Pasak pašnekovo, šakniavaisiai lengvai peržiemoja iki pavasario. Jų derlių galima nuimti rankomis ir paprastu bulvių kasimo kombainu. Šiais metais iš hektaro P.Gumbelevičius ūkyje prikasama po 50 t gumbų.
Gumbai puikiai dera
Pasak ūkininko, topinambai labiau mėgsta lengvas smėlio negu sunkias molio dirvas. Molingose dirvose sunku nuimti jų derlių. Žemė turi būti humusinga ir pakankamai drėgna. Ekologinio ūkio šeimininkas sakė, kad topinambams nelabai tinka piktžolėti laukai, ypač tokie, kuriuose kur auga varpučiai.
„Nors varputis sukaupia apie 120 kg/ha azoto, tačiau nuimant derlių dėl piktžolių užsikemša kombainas“, – dėstė P.Gumbelevičius.
Ūkininkas pridūrė, kad topinambai nenukenčia nuo šalčių ir didesnės drėgmės. Todėl net ir nepalankiomis sąlygomis uždera apie 40–50 t iš ha gumbų, hektare dirvos lieka apie 80–100 t smulkių šaknelių, kurios greitai suželia. Žaliosios masės hektare būna iki 100–120 t. P.Gumbelevičius topinambų stiebų nenupjauna, nes jie dirvai duoda humuso. Po 2–3 metų žemė pasidaro puri, kaip kompostas. Pasak ūkininko, vienoje vietoje topinambai gali augti iki 40 metų, todėl į bendrą sėjomainą jų įtraukti neverta. Pašnekovas priminė, kad ilgai augę topinambai tampa įkyria piktžole. Tada patariama lauką apsėti augalais žaliajam pašarui, o paaugusią žolę pjauti kartu su sudygusiais topinambais, kad pradėję formuotis gumbai sunyktų.
Plačios panaudojimo galimybės
Ūkininkas sakė, kad topinambai populiarūs mūsų šalyje dėl gydomųjų savybių. Jais vis plačiau domimasi ir Europos šalyse. „Vienuose Vokietijos regionuose jie jau auginami, o kituose dar ne. Sulaukiau vokiečių prašymo parduoti 1 000 tonų topinambų, tačiau nepavyko susitarti dėl kainos“, – sakė P.Gumbelevičius.
Vokietijoje 1 kg topinambų šakniavaisių kainuoja apie 4–10 eurų, Lietuvoje – 2–3 Lt. Kol kas daugiausia topinambų sėklai iš P.Gumbelevičiaus nuperka pavieniai ūkininkai, turintys ekologinius ūkius. „Žalioji masė, kurios hektare užauga iki 110 t, tinka ekologiniam kurui, bet kaip žaliava ji nieko nesudomina“, – pridūrė ūkininkas. Pasak P.Gumbelevičiaus, topinambus galima panaudoti maistui (traškučiams, miltams) ir vaistams, nes gumbuose daug kalio bei inulino, taip pat gyvulių, žuvų, paukščių pašarams (miltams ar išspaudoms). Žalioji masė gali būti puikia trąša dirvai gerinti. „Vokietijoje iš 1 ha topinambų derliaus gaunama 4,5 t etanolio“, – sakė P.Gumbelevičius.
Kokybė priklauso nuo laikymo sąlygų
Topinambų gumbai yra netaisyklingos formos, tad juos yra sunkiau paruošti laikymui. Todėl svarbu, kad jie būtų kuo mažiau aplipę žeme, nebūtų stiebų. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Sodininkystės ir daržininkystės katedros docentė, biomedicinos mokslų daktarė Elvyra Jarienė papasakojo, kaip laikyti šiuos maistingus šakniastiebius. Jų odelė yra labai plona, tad juose daug intensyviau negu kitose daržovėse vyksta fiziologiniai ir cheminiai procesai bei įvairių medžiagų pokyčiai. Dėl šių procesų keičiasi topinambų cheminė sudėtis, sumažėja svoris ir organinių junginių, blogėja kokybė ir maistinė vertė“, – sakė mokslininkė.
Ji pabrėžė, kad greičiausiai topinambų gumbai sensta juos laikant maišuose nei durpėse ar smėlyje. Tiriant gumbų kokybę pastebėta, kad po 4 mėnesių durpėse ar smėlyje laikyti gumbai tapo tvirtesni, buvo sultingesni ir skanesni. Todėl rūsyje, drėgname smėlyje ar durpėse, topinambų gumbus galima išlaikyti iki pavasario. Tinkamiausia laikymo temperatūra – nuo 1 iki 4 laipsnių šilumos.
Tačiau bene geriausiai jie laikosi nenukasti dirvoje.
Rita KALPOKAITĖ
