„Swedbank“ duomenimis Vilniuje skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas trečią šių metų ketvirtį nukrito iki 86 punktų ir tebėra žemiausiame lygyje nuo 2010 metų. Vilniečiai vidutiniškai galėjo įsigyti 47 kv. m. būstą, tai yra net 19 kv. m. mažiau nei prieš metus.
Pagrindiniai veiksniai, neigiamai veikę būsto įperkamumo indeksą, buvo didelis pastarųjų metų kainų šuolis bei rekordiškai didėjusios Europos Centrinio Banko (ECB) bazinės palūkanų normos.
Būsto įperkamumas mažas, tačiau gyventojų lūkesčiai dideli
„Stipriai pablogėjęs būsto įperkamumas slopina rinkos aktyvumą – butų pardavimai yra apie 10 proc. mažesni nei 2019 metais ir net trečdaliu mažesni nei 2021 metų piko metu.
Nepaisant to, kainos sostinėje išlieka aukštos – vidutinė būsto kaina vis dar šiek tiek didėjo dėl aukštesnių naujo būsto kainų. Kita vertus, kainos antrinėje Vilniaus rinkoje piką pasiekė gegužę ir nuo to laiko šiek tiek pasikoregavo žemyn,“ – komentavo „Swedbank vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.
Anot jo, per pandemiją buvo išaugęs didesnio būsto poreikis, o būsto įperkamumas buvo aukštumose, todėl gyventojai rinkosi didesnius butus.
„Pakilus būsto kainoms ir palūkanoms, sparčiai pasikeitė gyventojų galimybės ir prioritetai. Nuo 2021 metų vidutinis perkamų butų dydis sumažėjo 6 kv. m. iki 50 kv. m. Naujos statybos segmente pokytis dar ryškesnis – butų dydis susitraukė maždaug 10 kv. m. Tačiau poreikis būstui niekur nedingo ir net išaugo didėjant Vilniaus gyventojų skaičiui, tačiau pirkėjai priversti ieškoti pigesnių alternatyvų“, – sakė V. Šimkus.
Jis pastebėjo, kad šiuo metu žmonės ieško alternatyvų ir renkasi senesnius arba mažesnius butus.
„Būsto pirkimo aktyvumo ir kainų lygio kol kas tikslaus nematome. Dabartinėje statistikoje atsispindi anksčiau sudaryti sandoriai. Šių metų situaciją matysime kitais metais“, – prognozavo ekonomistas.
Anot jo, šiemet būsto kainos laikėsi aukštumose, pikas buvo pasiektas gegužę.
„Tačiau rudenį kainos sumažėjo 5 proc. Patys vystytojai sako, kad kainos nesikeitė, tačiau matome vis daugiau akcijų ir nuolaidų, pavyzdžiui, perkant būstą siūloma nemokama stovėjimo vieta. Kainos koreliuoja su rinkos aktyvumu. Paklausa kainas kelia į viršų. Šiuo metu rinkos sulėtėjimas slopina kainų kritimą.
Gyventojai negalėdami įsigyti didesnio būsto renkasi mažesnius būstus. Apskritai matome tendenciją, kad būstai Vilniuje mažėja“, – atkreipė dėmesį V. Šimkus.
Pasak jo, apskritai visose Baltijos šalyse situacija panaši, tačiau prasčiausias įperkamumas Vilniuje.
„Rygoje būstas įperkamas. Įperkamumas toks pat koks Lietuvoje Kaune ar Klaipėdoje. Tačiau tai lemia tai, kad Rygoje daug senų sovietinių daugiabučių.
Tuo metu Taline būsto įperkamumas beveik toks pat kaip ir Vilniuje“, – pasakojo ekonomistas.
Kitų metų prognozė palūkanos – mažės
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad šiuo metu būsto kaina daugiau nei 50 proc. didesnė nei prieš dešimtmetį.
„Tačiau kitose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoje būsto kainos pastaruoju metu mažėjo apie 15 proc.
Bet vien palūkanų mažėjimas paklausos nesugrąžins. Svarbu, kokie bus gyventojų lūkesčiai. Lietuviai išskirtinai optimistiški, palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais. Gyventojai neatsisako, bet dažniausiai renkasi 10 kv. m. mažesnį būstą. Lūkesčius galėtų prislopinti nuosmukis, darbo rinkos lėtėjimas. Tam tikrų nerimo ženklų matome, laisvų darbo vietų sumažėjo, tačiau užimtumas šiuo metu tikrai aukštas“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, infliacija euro zonoje mažėja sparčiau nei tikėjosi ECB ir, tikėtina, per artimiausius mėnesius nukris iki 2 proc. kartelės.
„Tai leis ECB pripažinti pergalę prieš infliaciją ir pradėti mažinti palūkanų normas. Kai kuriose euro zonos šalyse jau matome defliaciją, o daugelis ekonomikų nebeauga arba patiria nuosmukį. Prie tokių aplinkybių netvarus kainų augimas mažai tikėtinas, priešingai, didėja nemokumo ir nedarbo augimo rizika“, – pastebėjo N. Mačiulis.
Anot jo, būsto nuomos kaina pastaruoju metu augo lėčiau negu pardavimo.
„Nuomos grąža irgi sumažėjo ir Vilniuje dabar siekia 5 proc. Jeigu gyventojas nusiperka investicinį būstą, per metus jo investicinė grąža siekia 5 proc. Todėl šiuo metu būstas, kaip investicija, nėra patraukli.
Būsto paskolos įmokos ir identiško būsto nuomos kainos santykis yra rekordiškai aukštas – nuomos alternatyva pastaraisiais metais tapo vis patrauklesnė. Taip atsitiko dėl to, kad būsto pardavimo kainos didėjo daug sparčiau nei jo nuomos kainos, be to, nuomininkų neprislėgė ir padidėjusios palūkanos. Derybinė galia išlieka pirkėjų rankose, daugelis renkasi nuomą ir laukia palankesnių rinkos sąlygų“, – pastebėjo N. Mačiulis.
Jis pastebėjo, kad Vilniuje gyventojų skaičius toliau didėja, tad būsto poreikis išliks aukštas.
„Kitais metais palūkanų normos sparčiai mažės. Tai lemia mažėjanti infliacija. Eurozonoje stagnacija, todėl ECB ims nebe slopinti ekonomiką, o ją skatinti
Tačiau nulinių palūkanų tikimybė labai maža. ECB palūkanų normos kitais metais sumažės 1,5 procentinio punkto. Todėl kitais metais būsto kainos nedidės, o tam tikruose segmentuose sumažės. Vystytojai neturintys pakankamų pinigų srautų gali sumažinti būsto kainas. Kitais metais atlyginimai augs 8 proc., būsto įperkamumas ims didėti“, – prognozavo N. Mačiulis.
