„Be abejo, aišku, jog jeigu sankcijos neproporcingai smogs Suomijai, mes prašysime palaikymo iš savo partnerių Europoje, – A.Stubbas sakė per spaudos konferenciją. – Turime laikytis ekonominio solidarumo principo. Praktiškai tai reiškia, kad labiausiai paveiktos šalys narės taip pat turėtų gauti tam tikros formos kompensaciją.“
A.Stubbas konkrečiai nenurodė, kokių kompensacijų prašytų.
Suomija kovojo su recesija 2012–2013 metais, o dabar jau junta sumažėjusios prekybos su kaimynine Rusija padarinius nuo konflikto Ukrainoje pradžios.
Suomijos centrinis bankas prognozuoja, kad 3 proc. susitraukimas Rusijos ekonomikoje sumažintų Suomijos bendrąjį vidaus produktą (BVP) puse procentinio punkto.
„Drįstu sakyti, kad yra potenciali rizika – pabrėžiu, potenciali – kad kils ekonomikos krizė 2.0“, – sakė A.Stubbas.
ES praeitą savaitę paskelbė plačias ekonomikos sankcijas Rusijai, įskaitant suvaržymus Rusijos valstybiniams bankams prieiti prie Europos finansų rinkų, draudimą parduoti ginklus ir apriboti galimybes parduoti svarbias technologijas, dėl ko nukentės Maskvai itin svarbus naftos sektorius.
Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsakė paskelbdamas įsaką, vienerius metus draudžiantį arba ribojantį maisto ir žemės ūkio produktų importą iš šalių, kurios palaikė sankcijas.
Rusijos valstybinė žiniasklaida nurodė, kad į tą sąrašą įtraukti visi vaisiai ir daržovės, užauginti 28 ES šalyse. Taip pat uždrausta importuoti vištieną ir kitus žemės ūkio produktus iš JAV.
