„Snoro“ bankas biudžeto lėšomis nebus gelbėjamas. „Blogiausiu atveju, jei apdraustų indėlių padengti nepavyktų banko turto verte ir lėšomis, sukauptomis indėlių draudimo fonde, valstybė skolintųsi“, – teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Tiesiogiai finansuoti iš biudžeto ir numatyti kažkokią eilutę „Snoro“ gelbėjimui neketinama jokiu atveju.
(papildyta 12:45 val.)
I. Šimonytė dar kartą pabrėžė, kad praėjusį trečiadienį LB pateikė vyriausybei pasiūlymą perimti banką ,,Snoras“ ir vyriausybė buvo priversta tokį sprendimą priimti, nes padėtis vertė manyti, kad kitoks sprendimas gali atnešti dar didesnius nuostolius.
,,Vyriausybei neperimti banko būtų priimtinesnis sprendimas, tačiau LB vertinimu konstruktyvumo iš banko akcininkų buvo sunku tikėtis, o teisminiai ginčai situaciją galėjo dar labiau pabloginti ir sukelti riziką kitiems bankams“, – aiškino finansų ministrė.
,,Tikimės, kad rytoj bus parengtas balansas ir bus aišku, apie kokias konkrečias sumas kalbame“, – sakė ji ir pabrėžė, kad tarp banko įsipareigojimų ir turto esama didelio neatitikimo.
Kalbėdama apie banko ,,Snoras“ įšaldytas ES paramos lėšas, ministrė sakė, kad su LPK yra sutarta išsiaiškinti, kokios konkrečiai lėšos yra įšaldytos ir tada bus ieškoma sprendimų.
,,Mano žiniomis, kiti bankai yra nusiteikę labai lanksčiai ir pasirengę spręsti buvusių ir tebesamų ,,Snoro“ klientų panašaus pobūdžio problemas“, - teigė ministrė.
Jos teigimu, didžioji dalis gyventojų ir įmonių lėšų neviršija draudžiamosios sumos, ir šie pinigai bus gražinti bet kokiu atveju. Tačiau galimybė atgauti didesnes sumas bei vykdyti kitų kreditorių reikalavimus priklausys nuo to, kokia yra tikroji banko turto vertė.
,,Valstybė niekada neįsipareigojo kompensuoti neatsakingos akcininkų veiklos daugiau negu numatyta įstatyme. Jeigu bankas bankrutuotų, rezultatas kreditoriams iš esmės būtų tas pats“, – aiškino ji.
,,Tiesiogiai finansuoti iš biudžeto numatant specialią eilutę ,,Snoro„ gelbėjimui, neketinama. Jeigu turto nepakaktų net draustiems indėliams kompensuoti, būtų sunaudotas Indėlių ir įsipareigoijimų draudimo fonde sukauptos lėšos, ir jeigu dar nepakaktų, tuomet valstybei tektų skolintis“, - sakė ministrė.
I. Šimonytės teigimu, laikinasis banko administratorius diskutuos su asociacijos kreditoriais – jų pasiūlymai bus išklausyti.
,,Labai aiškiai noriu pasakyti: siūlymas, kad valstybė prisiimtų įsipareigojimus, susijusius su jų kreditoriniais reikalavimais, reiškia tai, jog valstybė visiems mokesčių mokėtojams turėtų permesti šią kelių milijardų litų skolą per didesnius mokesčius. Kažin, ar toks sprendimas būtų priimtinas kitiems mokesčių mokėtojams“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ministrė pabrėžė, kad galimi įvairūs ,,Snoro“ gelbėjimo būdai.
,,Vienas sprendimų – finansuoti banką ir trūkstamas lėšas padengti valstybės lėšomis. Bet nėra valstybės lėšų, yra visų mokesčių mokėtojų pinigai, ir aš abejoju, ar būtų priimtinas sprendimas gelbėti banką skolinantis ar mokant didesnius mokesčius, – aiškino finansų ministrė. – Paprasčiausias sprendimas yra bankrotas, bet bankų bankrotas – labai sudėtingas, yra problema kaip išsaugoti turto vertę“.
I. Šimonytės teigimu, po to, kai Seimas praėjusį ketvirtadienį skubos tvarka priėmė ,,paketą“ naujų įstatymų, atsirado daugiau alternatyvų, kaip toliau elgtis su probleminiu banku.
