Ekonomistai prognozuoja, kad iki metų pabaigos palūkanos vis tiek bus sumažintos dar bent kartą. Mažesnės palūkanos – daugiau pinigų žmonių kišenėse, o tai naudinga ir nekilnojamo turto (NT) rinkai – mat žmonės ims daugiau būsto paskolų.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad dažniausiai Vilniuje žmonės perka būstus su paskola.
„Būsto sandoriuose matom, kad du trečdaliai yra sudaroma su paskola“, – pasakoja „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto brokeris Marius Čiulada.
Tokiai tendencijai didelę įtaką daro bazinės palūkanų normos, kurias nustato ECB. Tiesa, šį kartą ECB palūkanų normų nesumažino – paliko galioti 2 procentų dydžio pagrindinę indėlių palūkanų normą, ir 15 dešimtųjų procentinio punkto didesnę normą, nuo kurios priklauso paskolų palūkanos.
„Ekonomika kol kas išlieka atspari, nors pasaulinė situacija yra, iš tiesų, sudėtinga, šiai aplinkai vis dar būdingas išskirtinis neapibrėžtumas, ypač dėl prekybos ginčų. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu išliktų ties 2 procentų lygiu“, – teigia ECB prezidentė Christine Lagarde.
„Dabar turbūt šią vasarą laukia, kaip baigsis JAV ir Europos Sąjungos derybos dėl importo muitų ir bando įvertinti, ar tai bus neigiamas poveikis augimui, ar vis tik tai gali atsirasti didesnis infliacinis spaudimas“, – komentuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomistų prognozės
Ir nors bazinės palūkanų normos mažintos aštuonis kartus, jos krenta gerokai lėčiau nei kažkada augo. Statistika rodo, kad 2022 m. nuo pusės procentinio punkto atsispyrusios palūkanos iki 2023 m.padidintos iki rekordinių 4,5 procento. Palūkanų mažinimo politikos ECB laikėsi nuo 2024 m. birželio. Beje, ekonomistai sako, kad dar galima tikėtis bent vieno karto, kai bus nuspręsta „apkarpyti“ palūkanų normas.
„Eksportas į Jungtines Amerikos Valstijas, kitus regionus gali sulėtėti ir tai sukurs papildomą pagrindą ECB mažinti palūkanų normas dar rudenį. Ir mes prognozuojam, kad dar du kartus mažins rugsėjį ir gruodį, rinkos tikisi tik vieno palūkanų normos sumažinimo“, – sako N. Mačiulis.
Ekonomistai prognozuoja, kad ECB neturėtų drastiškai didinti palūkanų arba mažinti jų iki nulio.
„Paprastai centriniai bankai yra labai inertiški padarai ar organizacijos ir tikimybė, kad kitų metų gale imsis Europos Centrinis Bankas palūkanų didinimo, siekia kokius 5 procentus“, – komentuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekonomistai taip pat pastebi, kad sumažėjusios palūkanos pagyvino NT rinką – pirmą šių metų pusmetį pirkimo sandorių sudaryta kone dvigubai daugiau. Specialistai pabrėžia, kad išlikusios stabilios palūkanų normos ir toliau skatins žmones pirkti nekilnojamąjį turtą ir skolintis.
„Nuo EURIBOR piko iki dabar vidutinė mėnesinė būsto paskolos įmoka turėtų nukristi maždaug 150 eurų arba penktadaliu“ , – teigia A. Izgorodinas.
Na, o ekonomistai prognozuoja, kad jei dar kartą rugsėjį arba metų pabaigoje palūkanų normos gali sumažėti, tai jos mažės iki pusantro procento.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
