„Netiesa, todėl kad pensijos priklausomybė nuo stažo ir toliau išlieka, žmonių, kurių darbo stažas yra didesnis, pensijų indeksavimas yra dosnesnis“, – žurnalistams Seime sakė Ingrida Šimonytė.
Ji pastebėjo, kad mažesnį darbo stažą turintiems žmonėms kompensuojama kitais būdais – priemokomis prie pensijos, socialine parama.
„Taip, girdime tą kritiką dėl asmenų, kurie turėjo mažesnį stažą ir dėl to jiems bazinės pensijos indeksavimas išties duoda labai mažą pajamų padidėjimą, bet reikia labai atvirai žiūrėti situacijai į akis, kad tokiems žmonėms mes paprastai kompensuojame tą pajamų mažumą įvairiais kitais būdais“, – aiškino premjerė.
Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis tikina, kad pensijos sparčiausiai augs gaunantiems didžiausias pensijas ir neturintiems darbo stažo. Anot jo, tai socialiai neteisinga.
Tos pačios frakcijos narė Laima Nagienė piktinosi, kad pagal pataisas žmogus, turintis 40 ar 42 metus darbo stažo, gaus tokią pat bazinę pensiją, kaip ir tas, kuris dirbo 15 metų.
I. Šimonytės teigimu, tikslas, kad bazinė pensija būtų kuo arčiau minimalių vartojimo poreikių, buvo užsibrėžtas, kai Lietuva tik kūrė savo pensijų sistemą, ir dabar mėginama jį pasiekti.
„Dėl tam tikrų finansinių problemų ir dėl finansų trūkumo tas tikslas buvo pamestas, tai mes dabar norime tą situaciją išlyginti per 2022 metus ir toliau jau normalus indeksavimo mechanizmas galėtų būti taikomas be kažkokių tokių papildomų vienkartinių sprendimų“, – komentavo ministrė pirmininkė.
Seimo spendimu vidutinė senatvė pensija nuo 2022 metų sausio didės 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais iki 489 eurų.
Siekiama, kad bazinė dalis ir jos įtaka bendroje pensijoje palaipsniui mažėtų, o individuali – didėtų, tačiau stažas ir toliau turės įtakos – jei jis viršys 30 metų, sparčiau bus indeksuojama bazinė pensijos dalis.
