Lietuvoje populiarėja šešėlinė bankininkystė – taip bankininkai vadina įmonių, kurios skolinasi pinigus iš gyventojų už palūkanas, veiklą. Pritrūkusios investicijų, kai kurios įmonės pinigų pasiskolina iš gyventojų ar verslo bendrovių, žadėdamos nuo 6 iki net 24 procentų palūkanas, skelbia „Lietuvos ryto“ televizija.
Bankų asociacijos duomenimis, tokių įmonių bankroto rizika yra didesnė nei vidutinė, o įmonei bankrutavus, gyventojai vargiai atgautų savo indėlius. Lietuvos banko vadovas sako, kad tokia veikla nelegali, nors įmonės teigia įstatymų nepažeidžiančios. Priešingai, jos tikina pajutusios bankų spaudimą, mat šie esą bijo prarasti klientus.
Šiuo metu bankų siūlomos palūkanos už indėlius yra bent du ar tris kartus mažesnės nei tokia veikla užsiimančių verslo įmonių.
Lietuvos bankų asociacija teigia, kad skambūs pažadai mokėti per 6 procentus ar net 24 procentus palūkanų už paskolintą sumą, primena „Sekundės“ banko laikus.
Štai degalinių tinklą valdanti įmonė siūlo gyventojams ar verslo bendrovėms už metams ar ilgiau paskolintą sumą mokėti nuo 6,25 proc. iki 7,25 proc. palūkanų. Įmonės vadovas sako, kad skolintis tiesiogiai iš gyventojų paskatino bankų siūlomos itin mažos indėlių palūkanos ir gana brangios paskolos įmonėms.
„Mes už palūkanas atsiskaitom kuru, tai mes tuo pačiu parduodam savo prekes ir didinam apyvartas, - „Lietuvos ryto“ televizijai aiškina Saulius Rancas, bendrovės „Saurida“ generalinis direktorius. - Turim, kur po 10-20 tūkst. litų klientai paskolina. Mes į jo kortelę įdedam 1250 litų nusipirkti kuro. Žmonėms, manau, tai yra žymiai geriau šiandien nei laikyti bankuose pinigus, kur nuvertėja. Palūkanos net infliacijos nepadengia.“
Šiuo metu bankai už indėlius siūlo mažesnes nei 3 proc. palūkanas. O štai kai kurios įmonės vilioja net 8 kartus didesnėmis palūkanomis.
Viena apšvietimo įranga prekiaujanti įmonė taip pat skolinosi iš gyventojų ar verslo įmonių. Bendrovė siūlė kur kas didesnes palūkanas nei bankai - 24 proc. Tačiau, pasak įmonės vadovo, bendrovė šią veiklą kol kas sustabdė.
Bankų asociacija teigia, kad patikėti didelius pinigus bankine veikla neužsiimančioms įmonėms rizikinga.
„Indėlius gali priimti tik institucijos, kurios turi pakankamai kapitalo, kurios turi patirtį, kurios yra reguliuojamos, prižiūrimos ir kurios prisiima riziką ir dar turi papildomai indėlių draudimą. Šiuo atveju iš esmės nieko nėra. Ir tų įmonių, kaip rodo duomenys, rizikingumas bankrutuoti yra didesnis nei vidutinis. Aišku, kad yra pakankamai didelė rizika“, - tvirtina Bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
„Šiaip skolinimasis iš neprofesionalių rinkos dalyvių yra licencijuojama veikla, todėl, savaime suprantama, tokių įmonių atžvilgiu turėtų būt sprendžiamas klausimas dėl kriminalinės veiklos be licencijos“, - įsitikinęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Pinigus iš gyventojų ar verslo už aukštas palūkanas besiskolinančios įmonės teigia nepažeidžiančios jokių įstatymų. Esą bankai išsigando jų konkurencijos.
„Įstatymas numato, kad įstatinio kapitalo ribose galim skolintis. Mūsų įstatinio kapitalo ribose mes galime 19 mln. skolintis iš neprofesionalių investuotojų. Ir visos bylos pabaigtos. Tyrė, gavom prokuratūros išvadas, kad jokių pažeidimų nėra. Kai gavom visas išvadas, mes atsinaujinom šitą veiklą“, - sakė S.Rancas.
Bankuose laikomi indėliai yra apdrausti, todėl bankroto atveju indėlininkai gali susigrąžinti bankui patikėtą sumą. Pinigus ne bankinėms įmonėms patikėję gyventojai įmonės bankroto atveju garantijų susigrąžinti investiciją neturi.
„Jokių galimybių, jokių galimybių, - „Lietuvos ryto“ televiziją tikino S.Kropas. - Jie turėtų stoti į tokią pat eilę kaip ir kiti kreditoriai. Įsijungus į tokią veiklą, labai sunku įeiti į civilizuotą skolinimąsi. Joms bus sunku pritraukti skaidriai rinkoje pinigus.“
Bankų asociacija įmonių, pinigus už palūkanas besiskolinančių iš gyventojų, veiklą vadina šešėline bankininkyste, mat jų už palūkanas pasiskolinti pinigai – ne kas kita kaip indėliai. Didžiausia blogybė, pasak bankų asociacijos, kad šių įmonių veiklos niekas neprižiūri ir nekontroliuoja. Todėl didelėmis palūkanomis susivilioję gyventojai neturi jokių garantijų.
