Pasak komisijos pirmininko „aušriečio“ Aido Gedvilo, be kita ko, siūloma įvertinti, ar centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų atnaujinimui skiriama dotacija turėtų būti didinama nuo 20 iki 30 procentų.
„(...) Siekiant skatinti savivaldybių ir šilumos tiekėjų investicijas į energijos vartojimo efektyvumo didinimą“, – komisijos posėdyje trečiadienį teigė A. Gedvilas.
Tokius siūlymus Seimo komisija teikia Energetikos ministerijai.
Komisija trečiadienį nagrinėjo Kauno atvejį, kur bendrovė „Kauno energija“ investavo į šilumos tinklų modernizavimą ir taip pakėlė infrastruktūros vertę. Tai lėmė, kad Kaune spalį šilumos kaina yra didesnė nei kituose didmiesčiuose – 7,25 cento už kilovatvalandę (kWh), kai, pavyzdžiui, Vilniuje – 5,42 cento.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas teigė, kad Kaunas pastaruoju metu vykdė „aktyvią investicinę politiką“, todėl mieste esančio turto vertė tapo 35 proc. didesnė nei Vilniuje, kur šilumos paklausa aukštesnė pusantro karto.
„Jei turime brangesnę infrastruktūrą ar reikia daugiau skirti remontui, o sąnaudas daliname ant mažesnio parduodamos šilumos kiekio, tai įtaka šilumos kainai yra reikšmingesnė“, – posėdyje sakė M. Taparauskas.
VERT atstovų teigimu, Kaune viso šildymo sezono kaina įprastai būna žemesnė nei kitų didmiesčių, o lapkričio prognozė rodo, kad šiluma Vilniuje ir Klaipėdoje jau bus brangesnė.
Reguliuotojas taip pat pabrėžia, jog Kaune šiluma kainuoja kiek mažiau nei šalies vidurkis, o ji pati brangiausia mažuosiuose miestuose, kur infrastruktūros išlaikymas brangesnis bei mažiau vartotojų.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius savo ruožtu svarstė, jog Kauno investicijos padidino šilumos gamybos kaštus, tačiau jų nauda vartotojams bus ryškesnė po maždaug penkerių metų.
„Bet ar tai daroma visoje Lietuvoje, yra kitas klausimas“, – teigė A. Butkevičius.
Anot M. Taparausko, Kaunas vamzdynų amžių sumažino nuo 26 iki 22 metų. Laikoma, jog tinklas pasensta po 30 metų, tada gali prireikti daugiau remontų.
Anot jo, kituose didmiesčiuose, kur šiluma pigesnė nei Kaune, tiek investuota nebuvo, tad remontas gali būti atliekamas ateityje.
„Klausimas tas, ar kiti miestai, kitos sistemos neinvestuodamos į savo infrastruktūrą neatideda reikalingų sprendimų tiesiog ateičiai. Ar nėra taip, kad kainos mažinamos ateities sąskaita“, – kalbėjo M. Taparauskas.
Komisijos narys „aušrietis“ Artūras Skardžius svarstė, ar Kaune į tinklų modernizavimą nebuvo investuota per daug, ir teigė, jog turėtų būti prižiūrima, kada šilumos tinklai turėtų būti modernizuojami: „Galima identifikuoti jų renovacijos laiką, yra šiuolaikinės priemonės, galime aiškiai identifikuoti, kada galime investuoti, kad neperinvestuotume į tinklus.“
Konservatorius Kazys Starkevičius teigė, kad tinklus renovuoti turės ir kiti miestai, bei siūlė panaudoti investicines programas, kad modernizavimas nenugultų į šilumos kainas, kaip Kaune.
Energetikos viceministrė Edita Gudauskienė teigė, kad ministerija svarsto, kaip keisti finansinius instrumentus, kad Lietuva pasiektų europinius šilumos vartojimo efektyvumo ir CO2 emisijų sumažinimo rodiklius.
Nuo šių metų sausio šilumos tiekėjai ir nepriklausomi gamintojai gali pretenduoti į nacionalinio plėtros banko ILTE paskolas šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos atnaujinimui.
