Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 29, o susilaikė 15.
Opozicijos teigimu, kitų metų šalies pajamų ir išlaidų planas nėra orientuotas į ateitį, valdantieji sako, kad jis – geresnis nei ankstesnių metų.
„Tai socialiai orientuotas biudžetas, gerinantis gyventimą tiems, kam labiausiai reikia, padedantis ilgalaikius pamatus toliau tęsti neišvengiamai svarbias reformas. Manau, kad 2018 metais kiekvienas Lietuvos žmogus pajaus, kad valstybė juo rūpinasi“, – po balsavimo teigė premjeras Saulius Skvernelis.
Valstybės biudžetas kitąmet numatomas deficitinis, o socialinio draudimo bei sveikatos ir savivaldos biudžetai – pertekliniai. Viešųjų finansų perteklius sudarys 0,6 proc. BVP – 0,5 punkto daugiau nei šiemet (0,1 proc. BVP). Jei pavyktų įgyvendinti šiuos planus, Lietuvos viešieji finansai būtų pertekliniai trejus metus iš eilės.
Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, kitų metų valstybės biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumui, sveikatos apsaugai, verslumo ir investicijų skatinimui, jis didins savivaldybių finansinį savarankiškumą. Pasak jo, socialinei atskirčiai mažinti kitais metais numatyta 600 mln. eurų daugiau negu šiemet.
Kaip anksčiau yra teigęs finansų ministras Vilius Šapoka, palyginti su 2017 m. sausio 1 d., pensijos augs 63 eurais per mėnesį, iš viso 2018 m. pensijoms didinti skiriama daugiau kaip 370 mln. eurų. Ministras priminė, kad nuo šių metų sausio pensijos jau padidėjo apie 20 eurų, nuo spalio mėn. jos vidutiniškai pakilo 13 eurų; planuojama, kad nuo kitų metų dar padidės 30 eurų per mėnesį.
Seimas atskirais įstatymais jau patvirtino aktualius 2018 m. mokestinius pakeitimus. Nuo kitų metų mažiausiai uždirbantys gyventojai gaus daugiau pajamų – neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) padidintas nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesinė alga (MMA) didės iki 400 eurų. Turintiems 30–55 proc. darbingumą NPD dydis sieks 390 eurų, o 0–25 proc. – iki 450 eurų.
Seimas atsisakė papildomo NPD modelio, o vietoj jo bus skiriama 30 eurų išmoka kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos: auginantiems tris ir daugiau vaikų – nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam asmeniui bus mažesnės nei 183 eurai. Papildomos išmokos sieks 28,5 euro vaikams iki 2 metų, o nuo 2 iki 18 metų amžiaus – 15,2 euro.
Lengvatinis PVM tarifas bus taikomas visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams, taip pat neribotą laiką – centriniam šildymui. Įvestu progresiniu gyventojų nekilnojamojo turto mokesčiu labiau apmokestinamas brangus nekilnojamasis turtas. Taip pat padidintas akcizas dyzeliui ir tabakui.
Individualios veiklos apmokestinimas priklausys nuo per metus gaunamo pelno dydžio, o ne nuo profesinės veiklos rūšies: įtvirtinta 20 tūkst. eurų riba, iki kurios individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms bus taikomas 5 proc. GPM tarifas, ir 35 tūkst. eurų riba, nuo kurios tokios pajamos bus apmokestinamos 15 proc. tarifu
Valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis padidintas 2 eurais – iki 132,5 euro.
Seimas įtvirtino socialinio draudimo įmokų „atostogas“ – individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, nuo pirmosios veiklos pradžios 1 metus bus galima nemokėti socialinio draudimo įmokų. Taip pat nustatytos socialinio draudimo įmokų „grindys“ už samdomą darbą dirbančius asmenis – ne visą darbo laiką dirbančiųjų socialinio draudimo įmokos bus skaičiuojamos nuo sumos, ne mažesnės negu minimalusis darbo užmokestis.
Pasigenda reformų
Biudžeto ir finansų komiteto narys, valdančiųjų socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis mano, kad biudžete atsižvelgiama į mažiausias pajamas gaunančius žmones.
„Dar labiau norėtųsi paremti jaunas, vaikus auginančias šeimas, bet šitai išspręsime 2019 metų biudžete“, – BNS sakė jis.
Opozicija pasigenda mokesčių reformos, kurią valdantieji žadėjo dar pavasarį.
„Be reformų nei sveikatos, nei švietimo neišgelbėsime“, – teigė liberalas Kęstutis Glaveckas.
Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad kitų metų biudžetas „nėra labai blogas“ – ekonomika auga, gyventojai mokesčių sumoka vis daugiau, todėl šiek tiek didinami atlyginimai, pensijos, išmokos.
„Kita vertus, nėra didelis menas – padalinti žmonių suneštus pinigus, bet valdžios reikalas yra ne tik padalinti, bet ir pasirūpinti, kad uždirbtume daugiau, kad pyragas būtų didesnis, bet tam reikia pastangų, bet tokiems dalykams nėr nei laiko, nei idėjų,“ – BNS sakė M.Majauskas.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas piktinosi, kad valstybė tuščiai švaistosi pinigais, rengdama aukštos kvalifikacijos darbuotojus, o jie vėliau emigruoja,
Mišrios Seimo narių grupės narė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, kad 2018 metų biudžetas „toks, koks ir anksčiau“: „Iš vidurinio sluoksnio paima ir apačioms atiduoda. Ir didina bendrą skurdo lygį“.
„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis biudžetą vadina „socialiai neorientuotu“, nes, pasak jo, jis nesudaro sąlygų gerėti dirbančių gyventojų finansinei padėčiai.
„Numatoma didelė infliacija, ekonomikos, kainų augimas bei paslaugų brangimas. Įteisinamas didelis diskriminavimas žmonių, kurie bando užsidirbti ir gyventi. Gydymui provincijoje nebeskiriama pinigų, viskas nukreipiama į centrus, nesirūpinama rajonų poliklinikų išlaikymu ir išsaugojimu,“ – BNS teigė parlamentaras.
2018 metais valstybės pajamos turėtų siekti 9,071 mlrd. eurų (įskaitant beveik 2,304 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų), išlaidos – 9,558 mlrd. eurų (2,101 mlrd. eurų).
