Šiais metais valstybinės reikšmės keliams skirta 1 403,09 mlrd. Lt (416,30 mln. Lt – ES fondų parama). Tai 100 mln. Lt mažiau, nei buvo numatyta. Tačiau kelininkams darbo tikrai nestigs: tęsiamos ir bus pradėtos naujos kelių, viadukų, aplinkkelių, tiltų rekonstrukcijos ir statybos. Planuojama rekonstruoti 19 sankryžų. Dėmesio sulauks ne tik valstybinės reikšmės, bet ir rajoniniai keliai.
Per pastaruosius metus turbūt retas vairuotojas nepastebėjo ir teigiamai neįvertino kelininkų darbų Lietuvos keliuose. Avaringos sankryžos pertvarkytos į žiedines arba į kelių aukštų estakadas, priešpriešiniai srautai atskiriami metaliniais saugos atitvarais, nuo laukinių gyvūnų vairuotojus saugo metalinės tinklo tvoros, pavojingą greitį mažinti verčia saugos salelės ir virtinė stacionarių greičio matuoklių.
Šiais metais sistemingai bus diegiamos saugaus eismo ir inžinerinės priemonės keliuose – itin veiksmingas priešnuodis vadinamosioms juodosioms dėmėms.
Juodoji dėmė – tokia vieta, kurioje 500 metrų kelio ruože per ketverius metus įvyko ne mažiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai. Įskaitinis eismo įvykis yra toks, per kurį žūsta ar sužalojami žmonės. Tokių įvykių per pastaruosius penketą metų sumažėjo daugiau nei dvigubai – šiandien jų priskaičiuojama 111. Akivaizdžiai sumažėjo ir žuvusiųjų keliuose – nuo 773 iki 300.
Avaringos vietos kinta
Atsirado keturios naujos juodosios dėmės: kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis ties Vidiškių gyvenviete, kelyje Naujoji Vilnia–Rudamina–Paneriai ties Didžiasaliu, kelyje Ukmergė–Raguva–Nevėžis ties Šalkavos gyvenviete ir kelyje Trakai–Rūdiškės–Pivašiūnai–Alytus ties Morkūnų gyvenviete.
Trijų juodųjų dėmių ilgis pasikeitė. Kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis ties sankryža su automagistrale Vilnius–Panevėžys avaringoji vieta šiek tiek pasitraukė į Ukmergės pusę, kelyje Vilnius–Švenčionys–Zarasai ties Nemenčine bei kelyje Kirtimai–Pagiriai–Baltoji Vokė ties Pagiriais juodosios dėmės sutrumpėjo.
Aplinkosaugos ir eismo saugos projektais bus siekiama mažinti juodųjų dėmių ir eismo įvykių skaičių. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) informuoja, kad šiais metais bus tobulinama kelių transporto saugaus eismo sistema, stiprinama eismo dalyvių saugumo prevencija, gerinamos eismo reguliavimo sąlygos ir modernizuota kelių infrastruktūra. Iki šių metų trečio ketvirčio planuojama nutiesti 8,6 km pėsčiųjų ir dviračių takų bei rekonstruoti 19 sankryžų.
Milžiniškos spūstys ties Kaunu
Šiais metais ES lėšomis vyks transeuropinio tinklo kelių Vilnius–Kaunas, Kaunas–Klaipėda, Vilnius–Lyda, Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga, Kaunas–Zarasai–Daugpilis, Vilnius–Prienai–Marijampolė, Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda atskirų ruožų rekonstravimas ir plėtra. Bus tiesiami nauji keliai (Vilniaus pietinio aplinkkelio ir Priekulės aplinkkelio statyba), rekonstruojamos kelio dangos, viadukai, tiltai.
Dėl kelyje A1 ties Kaunu esančio Kleboniškio tilto per Nerį bei Palemono viaduko remonto darbų nuo trečiadienio susidarė milžiniškos transporto spūstys. Kai kurie kantrybės netekę kauniečiai ir pro šalį važiuojantys vairuotojai eilę lenkia iš dešinės pusės, pažeisdami Kelių eismo taisykles.
LAKD specialistai ramina, kad remonto darbai eismo trikdyti ilgai neturėtų. Susidariusios spūstys esą yra laikinos. Atsižvelgdama į artėjantį kelionių metą, AB „Kauno tiltai“ remontą planuoja atlikti per itin trumpą laiką: tiltą per Nerį atiduoti naudoti iki birželio 1-osios, o viaduką – iki liepos 1 dienos.
Remontuojami didieji tiltai
Kaip ir ankstesniais, taip ir šiais metais toliau vyks IA transporto koridoriaus plėtra. Pagal ją kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas ruože nuo 105-o iki 120-o kilometro numatoma sustiprinti ir paplatinti kelio dangą.
Europos regioninės plėtros fondo lėšomis bus rekonstruotas dar 21 kilometras krašto ir rajoninių kelių.
Per šiuos metus planuojama suremontuoti nemažai didelių, tačiau rimtų defektų turinčių tiltų ir kelių ruožų.
Magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 4,92 kilometro kairė juosta bus remontuojama iki lapkričio 1-os. Trumpiau, iki liepos 1-os, truks tilto per Merkį remontas. Šiais metais ketinama suremontuoti ir tiltą per Miniją bei dar keletą kitų.
Estetinis pasitenkinimas
Vasara kelininkams – pats darbymetis. „Šiltasis metų laikas Lietuvoje labai brangintinas, nes itin trumpas, tad kelininkai skubės atlikti kuo daugiau svarbių darbų: taisyti dangose atsiradusias pažaidas, rūpintis estetiniu kelio vaizdu – šienauti pakeles, rinkti šiukšles, dažyti atitvarus. Tačiau svarbiausia – užkloti žvyrkelius asfaltu“, – sakė LAKD Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimvydas Delkus.
Pasak direkcijos specialisto, dažnas iš mūsų keiksnoja kelininkus, kai stovi priverstinėje eilėje, tačiau neprošal prisiminti, kad nutiesus naują kelią trumpėja kelionės laikas, kuris, kaip žinome, yra pinigai.
Eismo specialistai teigia, kad rekonstravus kelią sumažėja išlaidos transporto priemonių priežiūrai ir remontui. Išvystyta kelių infrastruktūra neabejotinai pritraukia daugiau tranzitinio eismo dalyvių ir turistų. Svarbi kita aplinkybė – tai didesnis estetinis pasitenkinimas, kuris kyla važiuojant tvarkingu ir saugiu keliu.
2011 metų lėšos keliams paskirstytos taip:
75 proc. (740,1 mln. Lt) – valstybinės reikšmės keliams,
20 proc. (197,3 mln. Lt) bus skirta vietinės reikšmės keliams ir miestų gatvėms,
5 proc. lėšų (49,3 mln. Lt) bus skirta kitoms valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti.
Vismantas ŽUKLEVIČIUS
